Tikriausiai jau teko girdėti, kad sergantieji lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonės – labiausiai pažeidžiama gyventojų grupė. Užsikrėtus koronavirusu, jiems kyla didelė sunkių komplikacijų grėsmė, kurios padidina mirties tikimybę.
Taip pat vaikai su įgimtomis širdies ar kitomis ligomis priklauso rizikos grupei. Taip pat alergiją turinčius žmones koronavirusas gali paveikti stipriau. Net ir rūkantys žmonės gali persirgti koronavirusine infekcija stipriau nei tie, kurie nerūko, nes jų plaučiai yra pažeisti rūkymo.
Jokiu būdu nenutraukite vaistų vartojimo
Santaros klinikų medikai įspėja visus sergančius širdies, kraujagyslių, plaučių, inkstų liga ar cukriniu diabetu, persirgusius miokardo infarktu, turinčius padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, neseniai turėjusius organų transplantacijas, besigydančius imunitetą slopinančiais vaistais ir nėščias moteris – saviizoliacija ir reguliarus įprastinių vaistų vartojimas jums ypač svarbūs.
„Mūsų Lietuvos kardiologų noras yra, kad mūsų pacientai, tvarkingai vartotų iki šiol paskirtus kardiologų ir šeimos gydytojų paskirtus vaistus. Labai svarbu nenutraukti jų vartojimo. Dabar labai gerai vyksta konsultavimas telefonu ir galima išrašyti vaistus nuotoliniu būdu“, – nurodo gydytoja kardiologė prof. Jelena Čelutkienė.
Jai antrina ir ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėja doc. Jūratė Barysienė, ji primena, kad sergant lėtinėmis ligomis, dabar esant koronaviruso protrūkiui, jos niekur nedingsta, o vienintelis būdas jas kontroliuoti – vartoti paskirtus vaistus.
„Lėtinės ligos gali ir blogėti, ir gerėti. Tą gali lemti ne koronavirusas. Mes esame pasiryžę atsakyti į visus jūsų klausimus telefonu ir pridursiu, kad vaistų negalima nutraukti. Ligos yra lėtinės ir jas gydyti ir valdyti galima tik vaistais“, – sako ji.
Kardiologė prof. J. Čelutkienė ragina pacientus nepasimesti tarp internete sklandančios informacijos.
„Nenutraukite gydymo AKF inhibitoriais – angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais ir angiotenzino receptorių blokatoriais. Deja, bet nemažai žmonių pasigavo klaidingą informaciją. Mes norime patikinti, kad nėra įrodytas ryšys tarp šių vaistų ir viruso.
Kol kas jokių tyrimų su žmonėmis, kurie įrodytų, jog koronavirusinė infekcija galėtų paveikti šiuos medikamentus vartojančius pacientus, nėra. Mes bijome, kad žmonių būklė gali tik pablogėti, nutraukus vaistų vartojimą“, – abejones dėl vaistų saugumo sklaido gydytoja.
Skatina likti namuose
Šiuo metu yra neskirstoma, kas gali išrašyti vaistus sergantiesiems širdies ligomis: ar šeimos gydytojas, ar kardiologas. Nepavykus prisiskambinti šeimos gydytojui, medikės ragina skambinti jus gydančiam kardiologui, kuria nuotoliniu būdu išrašys naujus vaistus.
Taip pat medikės įspėja rizikos grupėje atsidūrusius pacientus, kad jie patys stengtųsi nesilankyti vaistinėse, o paprašytų, kad kažkas apsilankytų už juos.
„Mes bijome dėl pacientų, sergančių širdies, kraujagyslių ligomis, diabetu, vyresnių nei 65 metų asmenų. Rekomenduojame išlaikyti jiems fizinį aktyvumą, tačiau darykite tai namuose. Venkite judėjimo lauke. Net pasivaikščiojimus ribokite ateinantį mėnesį“, – nurodo J. Čelutkienė.
„Vyresnio amžiaus pacientai, sergantys širdies ligomis, turėtų suprasti, kad esmė ne tame ar sutiksi žmogų, ar ne. Matau, kai 7 ryto pilną vyresnio amžiaus žmonių, kurie vaikšto su lazdomis. Virusą galite pasigauti ir liesdami rankenas, lifto mygtukus. Geriau atsidarykite langus ir pasimankštinkite“, – jai antrina J. Barysienė.
Gydytojos nurodo, kad namų higiena yra svarbi net tada, kai gyvenate vienas ir juos dezinfekuoti reikėtų bent keletą kartų per dieną. Reikėtų nuvalyti ne tik rankenas, bet ir šviesos jungtukus, klozeto vandens nuleidimo mygtuką, rankšluosčius.
„Norėčiau dar pridėti mobiliuosius telefonus, klaviatūras. Ypač tai svarbu namuose, kuriuose gyvena kelių kartų žmonės: seneliai ir vaikai. Ant visų paviršių virusas, deja, gali išsilaikyti gana ilgai“, – sako J. Čelutkienė.
„Vėl grįšiu prie tų senjorų, kurie gyvena daugiabučiuose. Vyresnio amžiaus žmonės turėtų nesistengti visko padaryti patys. Pavyzdžiui, jeigu norėtumėte išsinešti šiukšles, palikite jas už durų ir paprašykite vaikų ar kaimynų, kad išneštų už jus, taip išvengsite pavojaus“, – sako J. Barysienė.
Padidina infarkto riziką
Pats koronavirusas iki 7 proc. atvejų pažeidžia širdį. Tai būna miokardo infarktas arba miokarditas. Gydytojos skuba raminti, kad jeigu patyrusiam infarktą žmogui bus kartu įtariamas ir koronavirusas, pacientui vis tiek bus suteikiama ir visa kardiologinė pagalba.
„Prof. Aidietis yra sudaręs planą, kur turėtų patekti toks pacientas ir kaip juo reikėtų rūpintis. Pirmas gydymas būtų trombolizė. Visi metodai yra apgalvoti. Pacientai ir kolegos turėtų žinoti, kad jeigu reikės, mūsų gydytojai yra pasiruošę su specialia apranga atverti kraujagysles ir suteikti pagalbą operacijos metu“, – nurodo J. Barysienė.
Gydytojos priduria, kad žmonės šiuo metu neturėtų bijoti kviesti greitosios pagalbos. Pajutus dusulį, skausmą krūtinėje, silpnumą ar netekus sąmonės greitąją pagalbą kviesti būtina.
