Šie siūlymai įtvirtinti organizacijos parengtoje deklaracijoje, kurią pasirašė daugiau nei pusantro šimto medicinos, teisės ir kitų sričių ekspertų.
„Dabartinė Lietuva yra kaip niekad susiskaldžiusi. Skirtingi požiūriai į skiepus, pandemijos valdymą neretai perauga į susipriešinimą ir užgauliojimus. (...) Pagrindinė susipriešinimo priežastis – Vyriausybės nutarimu įvestas galimybių pasas, valstybės politika, grindžiama privalomo skiepijimo idėja“, – spaudos konferencijoje teigė STI atstovas, advokatas Justas Sakavičius.
Pasak jo, nesitariant su visuomene priimami visus liečiantys sprendimai padalino žmones į dvi grupes – paskiepytus ir nepaskiepytus. Tai taip pat suvaržė pastarųjų laisves.
„Supraskite teisingai, pripažįstame didžiulę vakcinų svarbą, tačiau nesutinkame, kad, prisidengiant išvestinėmis, Konstitucijoje tiesiogiai nenumatytomis teisėmis, pavyzdžiui, teise būti neužkrėstam, būtų kuriama vienos visuomenės grupės pranašumo prieš kitą iliuzija“, – kalbėjo teisininkas.
J. Sakavičiaus teigimu, Vyriausybės kovos su pandemija strategija virto į strategiją, kaip „priversti pasiskiepyti kuo daugiau asmenų“.
„Be to, versti žmones skiepytis, valstybei neužtikrinus adekvataus žalos nuo skiepų atlyginimo mechanizmo, yra neetiška ir neteisinga“, – teigė jis.
Ragina koncentruotis į rizikos grupių skiepijimą
Deklaracijoje nurodoma, kad galimybių pasas yra „diskriminacinis, segreguojantis visuomenę ir nepagrįstai ribojantis konstitucines fizinių ir juridinių asmenų teises ir laisves“.
Be to, STI atstovas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Fiziologijos ir farmakologijos instituto lektorius Rimas Jankūnas teigia, kad nors vakcinos suteikė daug naudos pavasarį, įsitvirtinus delta viruso variantui, susirgimų skaičius vėl ėmė augti, o virusas gali sėkmingai plisti ir tarp paskiepytųjų, todėl galimybių pasas suteikia apgaulingą saugumo jausmą.
„Paskiepyti žmonės taip pat serga COVID-19 ir platina viruso atmainas, ypač tas, nuo kurių vakcinos saugo prasčiau. (...) Galimybių pasai, kaip ir kaukės, gali suteikti apgaulingą saugumo pojūti ir dar pabloginti situaciją“, – kalbėjo R. Jankūnas.
„Toli nuo mokslo yra tiek antivakseriai, kurie neigia vakcinos naudą, tiek masinės vakcinacijos entuziastai, neigiantys vakcinų keliamą riziką“, – pridūrė jis.
LSMU lektoriaus teigimu, vakcinacija turi būti orientuota į senyvo amžiaus ir kitus rizikos grupių asmenis, nes jiems liga pavojingiausia.
Pasak R. Jankūno, kad pagal paskiepytų žmonių skaičių Lietuva lenkia visas Skandinavijos valstybes, tačiau jose nuo šios infekcinės ligos gydoma mažiau žmonių, taip pat neplanuojama įvesti „jokių galimybių pasų“. Pasak jo, skandinavai skiepijo rizikos grupes, o Lietuva „skiepijo ką papuolė dėl skaičiuko“.
Vis dėlto, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys rodo, kad Skandinavijos šalyse bendras bent viena doze paskiepytų suaugusiųjų skaičius siekia per 80 procentų, kai Lietuvoje šis rodiklis yra 69,5 procento.
Be to, Suomija šiuo metu svarsto įsivesti vadinamąjį koronaviruso pasą, kuris leistų imunitetą turintiems žmonėms suteikti daugiau laisvių restoranuose, kavinėse, sporto klubuose.
STI deklaracijoje taip pat nurodoma, kad „masinio gyventojų, ypač vaikų, nėščių ir žindančių moterų, skiepijimo skatinimas vakcinomis, kol jų klinikiniai tyrimai dar nebaigti bei minėtų grupių atžvilgiu iki galo nežinomas jų veiksmingumo ir nepageidaujamo poveikio santykis, yra mediciniškai nepateisinamas“.
Dokumente, be kita ko, siūloma garantuoti sprendimų priėmimo skaidrumą ekspertų tarybose, viešą ir laisvą mokslinę diskusiją bei visuomenės dalyvavimą politinių sprendimų priėmime.
STI taip pat kviečia kartu viešuose debatuose ir laisvoje mokslinėje diskusijoje ieškoti proporcingų, teisėtų ir veiksmingų kovos su pandemija priemonių.
