Vilnietė Rasa po vizito pas gydytoją rengia savo kelių mėnesių kūdikį. Moteris sako, kad pas medikus lankosi pagal planą, bet kartą dėl vaiko sveikatos jau teko konsultuotis ir nuotoliniu būdu.
„Turėjom tą konsultaciją nuotolinę dėl odos, tai gal būtų ir visai buvę geriau gyvai turėti, kad galėtum parodyti“, – sako mama Rasa.
O štai Marijai, išbėrus jos dvi dukras, pas šeimos gydytoją pakliūti pavyko, bet gavus siuntimą pas dermatologą, šis jokių alergologinių tyrimų neskyrė. Esą juos galima bus atlikti karantinui pasibaigus.
„Mes šiai dienai sėdim su tais pačiais bėrimais tiek viena, tiek kita, ir mes realiai nežinom, nei vienai, nei kitai kas yra“, – pasakoja mama Marija Šuikienė.
Šeškinės poliklinikos vaikų gydytoja aiškina, kad prioritetą teikia gyvoms konsultacijoms, tačiau negali priimti koronaviruso simptomų turinčių vaikų.
„Nuotoliniu būdu konsultuojam tiktai tuos, kurie turi ūmių kvėpavimų susirgimo požymių arba karščiuojantys“, – teigia vaikų ligų gydytoja Vilma Jankauskienė.
O tais atvejais, kai priimti ir apžiūrėti gyvai vaikų negali, neva gelbsti šiuolaikinės technologijos. Tėvų gydytojai kartais prašo vaiką ir nufotografuoti.
„Galim parodyti nuotraukas ir su pampersais, ne tuščiais, ir su bėrimais, ir su viskuo“, – kalbėjo vaikų ligų gydytoja Asta Mačienė.
Tačiau apie daug prastesnę situaciją pasakoja Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. Politikas aiškina, kad gyvų konsultacijų sumažėjo kone perpus.
„Svarstėm vaikų sveikatos situaciją pandemijos metu ir ką akcentavo visi vaikų gydytojai, mokslininkai, kurie dalyvavo komiteto posėdyje, kad vaikų sveikata blogėja, užleistų ligų daugėja ir kad sumažėjo konsultacijų 48 procentais“, – sako Seimo narys Antanas Matulas.
Kad vaikų sveikata prastėja, pritaria ir gastroenterologas Vaidotas Urbonas. Pasak mediko, sumažėjo vaikų fizinis aktyvumas, dėl ilgo žiūrėjimo į ekraną ir per mažai laiko leidžiant lauke labai suprastėjo vaikų rega, o ypač padaugėjo vaikų, turinčių antsvorį.
„Mama labai išsigandusi dėl to, kadangi šeimoje yra onkologinių žarnyno susirgimų. Na, aišku, pirmiausia, pirma mintis galbūt tai yra, bet apžiūrėjus vaiką tu matai, kad tas pilvas padidėjo dėl to, kad ten riebalų yra per daug. Ir tada sekantis mano klausimas buvo, ar jis priaugo svorio, o taip daktare, sako, per du mėnesius priaugo 8 kilogramus svorio“, – pasakoja vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas.
Anot Antano Matulo, vaikų sveikata prastėja būtent dėl gydymo per nuotolį: „Nuotolinis gydymas vaikų gydyme visiškai netinkamas, nes gydomas vaikas per trečią asmenį.“
„O kaip jis įsivaizduoja? Kai ateina vaikas su tėveliu, mamyte, ir tam vaikui yra 2 metai, tas vaikas tikrai nieko nepasako. Pasako mama arba tėtis, kokie yra skundai, kas juos neramina“, – teigia A. Mačienė.
Visgi dalis šeimos gydytojų įsitikinę, kad nutrauktas vaikų gydymas nuotoliniu būdu pandemijos metu – žingsnis atgal.
„Šiuo laikotarpiu tėvai kai kurie dar yra saviizoliacijoje ir jie norėtų išsiaiškinti, bet jeigu jie negalės atvykti ir jeigu jie negaus nuotolinės konsultacijos, va tada mes turėsime apleistų, turėsim uždelstų“, – kalbėjo A. Mačienė.
Sveikatos reikalų komitetas kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad kuo skubiau būtų nustatyta nauja tvarka ir nuotolinis vaikų gydymas būtų nutrauktas. Tokiai tvarkai Sveikatos apsaugos ministerija žada pritarti.
„Keičiasi pati paslaugų atnaujinimo logika, kad nuo nuotolinių paslaugų pereiname prie kontaktinių. Santykis turėtų būti atvirkščiai, kad daugiausia paslaugų turėtų būti kontaktinių, kad nepraleistų užleistų atvejų ir tas bus įtvirtinta teisės aktų, kurie šiuo metu yra ruošiami“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Odeta Vitkūnienė.
