Portalas tv3.lt apžvelgia, kodėl ir kaip Lietuvoje atsirado vadinamoji Matuko reforma, ir kokias jos pasekmes kol kas matome.
Smurto prieš vaikus protrūkiai
2016 m. lapkričio 28-osios naktį gausios pareigūnų pajėgos Marijampolės apskrityje ieškojo dingusio 8-mečio. Pareigūnų teigimu, mamos iš namų išvarytas pusnuogis vaikas nuo šalčio slėpėsi po kartono lapais ūkiniame pastate netoli namų.
Reaguojant į incidentą, po poros dienų Seimui pristatyti Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos inicijuoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai. Juose apibrėžta smurto prieš vaiką sąvoka bei formos, užtikrinta, kad valstybė imasi visų reikiamų priemonių užkirsti kelią smurtui prieš vaikus. Be to, įtvirtinta, kad visų formų smurtas prieš vaikus draudžiamas, o už jį taikoma civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Pristatydamas įstatymo projektą, Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas akcentavo, kad toks įstatymo pakeitimas yra reikalingas, nes matyti, kad smurto prieš vaikus atvejai sparčiai auga.
„Lyginant 2014 m. ir 2015 m., smurto atvejų prieš vaikus išaugo net 35 proc. Tuo metu psichologinio smurto prieš vaikus padidėjo 58 proc. Tai yra dramatiški skaičiai“, – tąkart Seime kalbėjo M. Majauskas.
Tačiau nespėjus įstatymo priimti, 2017 m. sausio 26 d. motina ir patėvis Kėdainiuose iki mirties sumušė savo keturmetį sūnelį Matą. Po Lietuvą sukrėtusio smurto prieš mažametį Seimas susibūrė į neeilinę sesiją, inicijavo diskusiją apie vaiko teisių apsaugos tobulinimą ir vienbalsiai priėmė pataisas dėl vaikų apsaugos.
Po balsavimo Seimo narė, viena pataisų iniciatorių, Dovilė Šakalienė parlamentarams dėkojo už pataisą, tačiau akcentavo, kad vien jos nepakanka – reikia imtis esminės sistemos pertvarkos.
„Mūsų laukia labai ilgas darbas, bet šiandien mes pagaliau atidarėme duris į tą kitą ateitį, į ateitį be smurto. Tam, kad mes galėtume įgyvendinti tą reformą, apie kurią aš kalbu, dėl kurios kovoju visais įmanomais būdais, turime iš esmės sutvarkyti Vaiko teisių apsaugos įstatymą“, – Seime kalbėjo D. Šakalienė.
Matuko reforma
Po priimtų pataisų, Seime užgimė nauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija inicijavo vaiko teisių apsaugos sistemos reformą, kuria centralizuotas sistemos valdymas.
Vaiko teisių apsaugos sistemą tobulinantį įstatymą Seimas priėmė 2017 m. rugsėjo 28 d. Įstatyme įtvirtinta naujovė – vaiko tėvai ar globėjai privalo pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Taip pat įstatyme įtvirtinti du grėsmės vaikams lygiai, apibūdinantys šeimoje vaikui kylantį pavojų ir vaikų teisių apsaugos specialistų reakciją į juos.
Vadinamoji Matuko reforma – centralizuota vaiko teisių apsauga – įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d. Įstatyme detaliai reglamentuojamas reagavimas į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, sukurtos mobilios komandos, skubiai reaguojančios ir sprendžiančios problemas šeimose. Įstatymu įtvirtinta, kad, nustačius vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, vaikas bus skubiai paimamas iš jam nesaugios aplinkos.
Reforma Seime palaiminta beveik vienbalsiai (susilaikė tik Seimo narė Aušra Maldeikienė), palaikymą pareiškė ir didžioji visuomenės dalis. Vis tik įstatymo pakeitimai sulaukė ir kritikos, kad naujoji vaiko teisių sistema taps norvegiškąja „Barnevernet“, garsėjančia vaikų atėmimu iš šeimų.
Tokiu vardu ją krikštijo ir pats M. Majauskas, tačiau tuomet jis portalui tv3.lt sakė, kad lietuviškoje sistemoje svarbiausia bus vaiką ne atimti, o užtikrinti pagalbą šeimai.
„Vaikų paėmimas yra tik kraštutinė priemonė. Tačiau labai svarbu, kad nebūtų dvigubų, trigubų, penkiagubų standartų Lietuvoje, kai vaiko teisių apsaugos tarnybos yra susigyvenusios su nepriežiūra ir su smurtu prieš vaikus“, – 2017 m. rugsėjį tv3.lt kalbėjo M. Majauskas.
Šimtai atimtų vaikų
Matuko reformai ėmus veikti šią vasarą, visuomenę pribloškė iš šeimų atimamų vaikų skaičiai. Per liepą iš tėvų paimta beveik 600 vaikų, rugpjūtį – beveik 500. Tiesa, pasakyti, ar šis skaičius didelis, ar ne, sudėtinga, mat rugpjūtį tuometinis laikinasis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas Janas Maciejevskis portalui tv3.lt akcentavo, kad iki tol tarnyba statistikos apie paimtus vaikus nekaupė.
Deja, net ir nauja reforma neužtikrino, kad pavyks išvengti visų smurto prieš vaikus atvejų. Rugsėjo pabaigoje 9 kartus teistas tėvas Kaune stipriai sumušė savo kelių mėnesių kūdikį. Mažylis patyrė sunkią galvos traumą, bet greitai buvo grąžintas taip pat teistai motinai.
Rugsėjo pabaigoje iš kitos kauniečių šeimos atimti du mažamečiai vaikai po to, kai praeivis gatvėje užfiksavo, kaip motina dvimečiam sūneliui galimai pliaukštelėjo ranka. Po mėnesio, įsikišus politikams, pasipiktinus visuomenei, o žiniasklaidai plačiai nušvietus šeimos istoriją, abu tėvai atgavo teisę matytis su vaikais.
Dalis visuomenės ir pora parlamentarų, gretindami šias istorijas, stebisi, kodėl vienu atveju vaikas po smurto šeimai buvo grąžintas, o kitu – šeima atžalų nematė mėnesį. Maža to, porai Seimo narių įsitraukus į šeimos bandymą atgauti vaikus, visuomenė įžvelgė paralelių su Drąsiaus Kedžio istorija.
Situaciją vertina teigiamai
Komentuodama pastarąją kauniečių šeimos istoriją, Dovilė Šakalienė teigė, kad tiek motiną sulaikę pareigūnai, tiek vaiko teisių specialistai sureagavo tinkamai, tik pastariesiems dar trūksta profesionalumo, resursų ir lėšų.
„Einama teisinga linkme – tarnyba vis atviresnė visuomenei, ten dirbantys žmonės dirba pagal vis aukštesnius standartus, atsakomybė už klaidas irgi tapo labai reali. Už neetišką elgesį (melas dėl smurtavusios motinos neblaivumo, jautrumo stoka) nedelsiant nušalinama nuo pareigų Kauno miesto skyriaus vedėja ir pradėtas išsamus tarnybinis tyrimas“, – „Facebook“ rašė D. Šakalienė.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis laiške žiniasklaidai džiaugėsi žinia, kad kauniečių porai grąžinti jų mažamečiai vaikai, tačiau pripažino matantis vaiko teisių apsaugos specialistų klaidų. Vis tik, jo manymu, specialistai darbą atliko „gana gerai“.
„Manau, jog paskelbti tikrovės neatitinkančią informaciją apie mamos neblaivumą buvo didžiulė klaida ir žala šeimai. Taip pat nedovanotina, kad vaikų tėtis su advokate apie valandą nebuvo įleistas į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno skyrių. Nesuprantu tokio elgesio ir netoleruoju, nes bendrauti su vaikų, kuriuos norime apsaugoti, tėvais yra mūsų pareiga“, – rašė ministras.
M. Majauskas taip pat mano, kad Vaiko teisių apsaugos specialistai šioje istorijoje klydo, bet tai nerodo, kad visa sistema veikia blogai, jai tiesiog nėra iki galo pasiruošta.
„Vaiko teisių apsaugos specialistai nekompetentingai įvertino situaciją, padarė reikšmingų klaidų, melavo ir todėl buvo padaryta didelė žala. <...> Įgyvendinant teisės aktus buvo padarytos klaidos. Tą konstatavo ir atsakingi pareigūnai, Vaiko teisų apsaugos vadovai ir ministras. Akivaizdu, kad nebuvo pasirengta sistemos įgyvendinimui, neskirtas finansavimas, žmonės, kurie buvo ir yra atrenkami užimti šias pareigas, nėra tinkamai vertinami“, – tv3.lt kalbėjo M. Majauskas.
Tačiau vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė savo iniciatyva ketina tirti, ar vaiko teisių apsaugos specialistų bei policijos pareigūnų procesiniai veiksmai buvo teisėti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, nuo liepos iki rugsėjo 20 dienos gauta 3525 pranešimai dėl 4762 galimai skriaudžiamų vaikų. Įvertinus šių vaikų situacijas, 2001 pranešimas nepasitvirtino, 2220 atvejų nustatytas pirmas grėsmės lygis, pradėta dirbti su šeimomis.
