barnevernet

Praėjusiais metais įsigaliojęs naujasis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas toliau kursto aistras. Nevyriausybinės organizacijos tvirtina, kad šiandien vaikai yra atiminėjami be rimto pagrindo ir rėžia tiesiai šviesiai: „Naujoji tvarka jokiomis vaikų teisėmis net nekvepia, bet tiesiog yra vaikų prekyba.“ Šiuo pagrindu šeštadienį sostinėje ruošiamasi piketams taip prisijungiant prie 17 pasaulio šalių vykstančios masinės akcijoms prieš „Barnevernet“ ideologiją.

 Kam apsimoka nebeatstatomai sugriauti vaikų pasitikėjimą tėvais? Kam apsimoka vaikų mamą uždaryti į areštinę? Laidoje „Prieš srovę“ kalbinti į skandalą dėl vaikų atėmimo papuolę kauniečiai Eglė ir Gintaras Kručinskai atskleidė, kad labiausiai juos šio skandalo įkarštyje nuliūdino Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos grubumas, kuris primena emigrantų siaubu vadinamos Norvegijos vaiko gerovės tarnybos „Barnevernet“ veiklos metodus.

Pastaruoju metu per Lietuvą aidintys smurto prieš vaikus atvejai ir vaikų teisių apsaugos specialistų reakcija į juos sukiršino visuomenę. Kol vieni džiaugiasi sugriežtinta vaikų apsauga, kiti stebisi, kaip lengvai šeima gali netekti savo atžalų. Tuo metu reformos iniciatoriai griežtesnės tvarkos kritikuoti nesiima. Portalas tv3.lt apžvelgia, kodėl ir kaip Lietuvoje atsirado vadinamoji Matuko reforma, ir kokias jos pasekmes kol kas matome.

Kėdainiečių, kaip ir visos lietuvių tautos, emigracija didelė. Pagrindinės emigracijos kryptys – Skandinavijos ir Didžiosios Britanijos šalys. Kartu su tėvais paprastai iškeliauja ir vaikai. Dažnas emigrantas patiria daug sunkumų: ne tik finansinių, bet ir emocinių bei psichologinių. Sunki adaptacija būna ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. O „nenusisekusių“ adaptacijų pasekmės gali būti labai skaudžios abiem pusėms – iš tėvų gali būti atimtos tėvystės teisės, o vaikai perduoti globėjams.

Apie Erikos Sipavičiūtės istoriją visą vasarą rašė Lietuvos ir Norvegijos spauda. Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ apkaltino lietuvę motiną lytiniu vaiko išnaudojimu vien už tai, kad mažylis valgydamas įkišo ranką į manų košę. Vienerių berniukas buvo išplėštas motinai iš rankų ir atiduotas laikiniems globėjams. Atėmę vaiką motinai „Barnevernet“ nepranešė nei kokiame mieste jis yra, nei kas jo naujieji globėjai.

Norvegijos Tronheimo techninių ir natūraliųjų mokslų universitetas (NTNU) paskelbė naują tyrimo ataskaitą dėl šios šalies Vaikų, paauglių ir šeimų reikalų valdybos (Bufdir) veiklos, siekiant parodyti, ar iš tiesų skleidžiami gandai apie pagalbos vaikams ir migrantams veiklą turi pagrindo, rašoma „Aftenposten“. Pirmasis mitas: pagalbos vaikams tarnyba daug dažniau tikrina migrantų vaikus, negu vietinius.

Lietuvai neatsigaunat po itin šiurpių ir tragiškų smurto atvejų, kai tėvai sudaužo arba užmuša vaikus, paskelbtas tyrimas rodo, kad mūsų šalis nėra lentelės apačioje. Metų pradžioje „Save the Children International“ atliko (End of Childhood) tyrimą, kurio metu išanalizavo 172 pasaulio šalių situaciją.

Žemiau pateikiamos svarbiausios citatos iš Seime vykusios diskusijos dėl fizinių bausmių prieš vaikus uždraudimo. Traumuota visuomenė Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga: „Turime pripažinti, kad, deja, nesame labai sveika, netraumuota visuomenė, ir, norėdami kokias nors problemas spręsti, neišvengiamai turėsime perlipti komforto zoną, sukelti tą diskomfortą pirmiausia patys sau – suaugusiems. Žinoma, kad čia mums bus sudėtinga prisitaikyti.

Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ jau spėjo pagarsėti toli gražu ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Prieš beveik metus Lietuvoje nuaidėjęs skandalas, kai iš lietuvės buvo atimtas vaikas, sukėlė tikrą pasipiktinimo bangą mūsų šalyje. Nuomonių buvo įvairių.

Norvegijai ratifikavus Hagos konvenciją tikimasi, kad bus lengviau spręsti ginčus dėl vaikų globos, pranešė Lietuvos televizijos žinios. Norvegijos ambasadorius Dagas Malmeris Halvorsenas sako, kad nuo šiol vyks glaudesnis bendradarbiavimas tarp Norvegijos ir savo piliečio vaiko interesais besirūpinančio vaiko šalies. „Bus lengviau rasti sprendimą vaiko kilmės šalyje, pavyzdžiui, dėl lietuvio vaiko, gyvenančio Norvegijoje.

„Jei Lietuvoje yra giminaičių, kurie gali globoti vaiką, jis tikrai negali būti paliekamas Norvegijoje,“ – teigia Seimo narė Birutė Vėsaitė. Norvegija peržiūrėti įstatymus neskuba Antradienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje pabrėžusi, kad su tokiomis pačiomis problemomis, kaip Lietuva, kai Norvegijoje iš tėvų atimami vaikai ir perduodami globėjams, susiduria ir Čekija, Latvija, Lenkija bei kai kurios kitos šalys, ji sakė, kad Strasbūre vykusioje Europos Tarybos (ET) sesijoje buvo priimta...

 Vaiko apsaugą įvairiose šalyse garantuojančios institucijos dažnai linksniuojamos neigiamame kontekste – dažniausiai tų, kurie su šiomis institucijomis susiduria tiesiogiai ir ne pačiomis maloniausiomis aplinkybėmis. Pastaruoju metu žiniasklaidoje ypatingai aptarinėjama Norvegijos vaiko apsaugos tarnybos „Barnevernet“ veikla.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė siūlo dar šiais metais įsteigti atašė šeimos klausimais pareigybes Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Apie tokią galimybę ministrė kalbėjo trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, svarstant Lietuvos šeimų problemas užsienyje.

Norvegijos miestelio Moldės teismas jau kitą savaitę skelbs septynmečio lietuvio likimą – palikti globėjams, grąžinti mamai, o gal – parsiųsti į Lietuvą, kur Rokiškio rajone, Kavoliškyje, anūko laukia kambarį su žaislais jam paruošę seneliai.

Lietuvoje vaikų yra visokių ir laimingų, ir mažiau laimingų, sako psichologas, Pagalbos vaikams telefonu tarnybos vadovas Robertas Povilaitis. „Bet labai laimingų vaikų Lietuvoje yra mažiau negu daugumoje ES valstybių. [...] o tų vaikų, kurie nėra laimingi, dėl kažkokių priežasčių yra per daug“, – pastebi jis.

 Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeras Halvorsenas sako, kad vaikai iš lietuvių šeimų Norvegijoje atimami labai retai. Interviu naujienų portalui delfi.lt jis patvirtino, kad per dvejus metus buvo 13 tokių atvejų, 10 iš jų buvo išspręsti biologinių tėvų naudai. Iš viso Norvegijoje gyvena apie 60 tūkst. lietuvių.

Lietuvių svajonių šalimi laikytoji Norvegija per vieną naktį tapo vaikus grobiančia valstybe – siaubūne. Gražina Leščinskienė, sukurpusi savo sūnaus pagrobimo planą, bet nesugebėjusi jo įgyvendinti iki galo, atsidūrė tarptautinio skandalo epicentre. Norvegija. Pakeitė požiūrį Net Norvegijos žurnalistai pripažino dar nematę tokio pasipriešinimo vaiko teisių apsaugos tarnybai „Barnevernet“, kokį lietuvių emigrantų bendruomenė surengė vakar Norvegijos Moldės mieste.

Ar grąžinti mažamečio Gabrieliaus B. globos teises jo motinai Gražinai Leščinskienei, už vaiko teisių apsaugą atsakinga komisija nuspręs per artimiausias dvi savaites. Tai antradienį patvirtino G. Leščinskienės advokatė Sandra Latotinaitė. Šiuo metu Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ mažametį yra atskyrusi nuo motinos. Tarnyba komisijos prašo, kad iš G. Leščinskienės būtų atimtos septynmečio sūnaus globos teisės.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį domėsis, kaip ginami užsienyje gyvenančių Lietuvos vaikų interesai. Valstybės vadovė susitiks su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Odeta Tarvydiene ir vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene. Šiomis dienomis Lietuvos diplomatai aiškinasi, kur yra septynmetis Lietuvos pilietis, kurį motina mėgino pagrobti iš globėjų Norvegijoje ir pargabenti į Lietuvą.

 Mažametį lietuvį grąžinus Norvegijos vaiko teisių tarnybai, lietuviai dar labiau užsisklęs ir nesikreips į specialistus dėl psichologinės ar medicinos pagalbos, mano Norvegijos lietuvių bendrijos valdybos narė Lina Baltrukonienė. „Kiekvienas toks naujas atvejis, pasirodęs žiniasklaidoje, gąsdina normalias, gražiai vaikus auginančias šeimas. Kyla panika, nesusipratimas ir apskritai nepasitikėjimas norvegiška sistema, valstybės institucijomis.

 Su Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistema susidūrę lietuviai šiurpsta patys ir šiurpina kitus. Esą vaiką šioje šalyje gali atimti už bet kokį mažmožį, o susigrąžinti vaiką imigrantams iš Lietuvos – beveik jokių šansų. Kelios motinos savo vaikus iš laikinų globėjų pagrobė ir jau gyvena Lietuvoje, o vienai motinai sūnų pavyko nugabenti tik į Švediją. Ten jis sulaikytas ir grąžintas atgal į Norvegiją.

 Ne kartą jau girdėjome apie Norvegijoje iš lietuvių atimamus vaikus. Skausminga, pikta, bet ir nedrąsu buvo apie tai šnekėti arba tiesiog nesureikšmindavome to. Gal net skubėdavome „nurašyti“ vaikų netekusius tėvus, kaip asocialius ar dar blogiau. Tačiau paskutiniai įvykiai, rodos, išjudins šitą problemą, nes į tokius dalykus jau nebegalima žiūrėti pro pirštus ir visą kaltę versti ant tėvų.

„Akių kontakto nebuvimas ir emocinių poreikių netenkinimas“ - tokio psichologų verdikto užtenka, kad iš tėvų būtų atimti jų vaikai. Nesvarbu, kūdikis ar paauglys, vaikas gali būti paimtas bet kada, pakanka ir anonimiško skundo, kad kažkas šeimoje kelia įtarimą. Daiva Julija Vinje jau 1 metus ir 4 mėnesius kovoja dėl savo greitai dvejų sulauksiančio Viliaus.

Praėjusią savaitę Lietuvos žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo dar viena istorija apie tai, kad Norvegijos vaikų gerove besirūpinantys pareigūnai itin dažnai beldžiasi ir į emigrantų duris, o po jų apsilankymo, įprastas šeimos gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom. Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ turi labai plačius įgaliojimus veikti ir šeima susidomėti gali, tarkime, sulaukusi kaimynų skambučio, kad vaikas ką nors dirba kieme ar pan.