Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Tai kaip gyvenasi jums per tas visas krizes?
V. Vitkauskas: Intensyviai. Kiekvieną kartą kažkas vyksta. Aišku, dabar toks tempas galbūt šiek tiek ramesnis pasibaigus „Zapad“ pratyboms, bet iš esmės kiekviena savaitė vis kokių nors siurprizų iškrečia.
Tai šioje vietoje turime būti visą laiką pasiruošę ir intensyviai laukiame. Ta įtampa vis tiek vyrauja, ir tų visokių incidentų gali būti bet kada.
Bet „Zapad“ ramiai praėjo kažkaip, sutiktumėte?
V. Vitkauskas: Pakankamai ramiai. Mes tą galėjome prognozuoti, nes, kaip žinia, Rusija yra susikoncentravusi savo didžiausią dėmesį į Ukrainą, tai galbūt ir resursų neužtenka visiems čia rūpesčių sukelti, nors, aišku, turėjome incidentus ir Lenkijoje su dronais iš karto po „Zapad“ pratybų.
Bet iš esmės toks didžiausias dėmesys, į ką turėjome kreipti dėmesį, tai dezinformacija, tas bandymas įbauginti mūsų visuomenę, tokių, sakykime taip, informacijos išmetimas apie kažkokias galimas įtampas ir panašiai.
Ir tą emocinį spaudimą vis tiek turėjome atlaikyti, nes Rusija ir Baltarusija labai norėjo ir stengėsi parodyti, kokios intensyvios yra pratybos, kiek ten daug karių – skaičiai buvo išaukštinti ir panašūs dalykai. Tai šioje vietoje tą informacinį spaudimą turėjome, bet aš manau, mes, kaip visuomenė, pakankamai sėkmingai atlaikėme šitą iššūkį.
Ar jaučiate, kokia yra visuomenės būsena šiuo metu? Žmonės, kurie seka „TikTok“ ar „Telegram“, mato įvairią informaciją iš Rusijos, kur dažnai gąsdinama, kad Rusija užpuls Baltijos šalis – ne klausimas, ar, o tik kada. Ar tai jau reflektuojasi visuomenėje?
V. Vitkauskas: Aš manau, taip. Aišku, prie bet kokios grėsmės ir iššūkio žmonės pripranta, bet ar mes pripratę, ar mūsų visuomenė tiek Lietuvoje, tiek aplinkui mus, Baltijos šalyse, yra pripratusi, tai turbūt ne, nes kiekvienas toks signalas apie kažkokias paaukštintas, karo padėtis Rusijoje arba kažkoks intensyvesnis karinis veiksmas Ukrainoje, aišku, visuomenę sukrečia ir tas mūsų susirūpinimas išauga.
Turbūt matėte, irgi buvo žiniasklaidoje apie apklausas, padarytas Lietuvoje, kiek yra įsibauginama, ar kaip yra reaguojama į tą „Zapad“ pratybų scenarijų. Matėme, apie 50 proc. žmonių turėjo tą rūpestį.
Kaip suvaldyti informacinį srautą? Dirbdamas žiniasklaidoje, matau, kad dauguma pranešimų būna apie problemas, o pozityvių žinių – mažai. Ką reikėtų jiems sakyti nuo ryto iki vakaro, kad nekreiptų dėmesio ir viskas būtų gerai?
V. Vitkauskas: Na, žinote, čia masažinių kėdžių visiems nepristatysi. Iš tikrųjų reikia labai gerai vertinti visą aplinką ir žiūrėti, suprasti oponentą, kaip jis veikia. Bandymų išprovokuoti visuomenę visą laiką yra ir bus, čia nuolatinė praktika.
Mūsų, aš manau, išskirtinis bruožas valstybėje – mes turime net ir susireglamentavę tam tikrą specifiką, kaip mes vertiname tuos informacinius incidentus, kaip mes juos reitinguojame ir pagal tuos reitingus nuo nulio iki dešimt skalės atitinkamai tada turime formules, kaip mes reaguojame.
Tai jeigu yra incidentas, kurio niekas per daug nepastebi, jis toks nereikšmingas arba jis negauna kažkokio aktualumo mūsų socialinėje erdvėje, tai mes faktiškai tokius dalykus ignoruojame ir visiškai nekreipiame dėmesio, nes kitą kartą galbūt anksčiau istoriškai, kai patys ieškodavome kažkokios sensacijos, tada tą sensaciją už oponentus ištransliuodavome ir žmones įbaugindavome.
Tai šioje vietoje tą ignoravimą mes labai dažnai taikome, nes daugiausia tokių incidentų ir būna, nes mes monitoringą atliekame kiekvieną dieną, o produktas yra savaitinis mūsų ketvirtadienis, kuriuo mes apžvelgiame savaitę, kaip tie naratyvai, priešiški mums, skaluojasi arba deeskaluojasi.
Priklausomai nuo skalės, kaip ir minėjau, nuo nulio iki dešimt, yra tinkamas reagavimas, arba įsijungia ekspertai, specialistai, kurie iš tikrųjų supranta tą vieną ar kitą tematiką ir pakomentuoja visuomenei, kas iš tikrųjų vyksta, paneigia tam tikrus dalykus.
Taip pat yra reakcija institucijų, sakykime, vidutinės grandies – ar tai būtų ministerijos, ar tai būtų kažkokios žinybos, kariuomenė, policija. Toliau yra ketvirtas laiptelis – aukščiausi vadovai: ministerijų vadovai ar organizacijų vadovai.
Ir jau pats didžiausias laiptelis, kur jau turime tikrai rimtą problemą, tai jau tada šalies vadovai įsijungia: ar tai būtų prezidentas, ar premjeras, ar Seimo pirmininkas.
Kada jūs skambinate prezidentui, ar ne? Ar neskambinate?
V. Vitkauskas: Mes bendraujame per patarėjus. Iš tikrųjų, koks informacinis įvykis bebūtų, pavyzdžiui, paskutinis toks didžiausias incidentas, aišku, tie nelemtieji dronai liepos mėnesį – čia buvo tas suaktyvavimas.
Nors mes supratome, kad tai iš tikrųjų nebuvo tiek pavojinga, kiek galėjo būti, bet iš tokių esminių, turbūt sakyčiau, praeitais metais lapkričio mėnesio lėktuvo nukritimas, kur tikrai buvo rizika, kad galėjo nukentėti labai daug žmonių, nes iš pradžių buvo neaiškumas, kur nukrito.
Pirminė informacija, kad tai gyvenamasis rajonas. Lėktuvas irgi nebuvo aiškus: ar tai keleivinis lėktuvas, ar tai krovininis lėktuvas. Aukų skaičius ten galėjo būti nuo kelių šimtų iki to vienintelio atvejo, kurį ir turėjome.
Tai štai tokie dalykai turbūt pagrindiniai, kur mes matome, kad pasekmės gali būti labai didelės ir visuomenė bus sukrėsta.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
