Tai nišinis klausimas, apie kurį daug kas net nėra girdėjęs, tačiau pagal kainą prilygsta vadinamai mokesčių reformai, kuri galimai sugeneruotų iki 200 mln. eurų papildomų pajamų, kurios sudaro vos 1,3 proc. valstybės biudžeto ir jų nepakaktų padengti mokesčių mokėtojų kaštų nutarus uždaryti vieną verslo šaką.
Europos Sąjungoje 10 valstybių uždarė kailinius verslus ir kompensavo ūkininkams pajamų netekimą.
Tą praktiką galima perskaičiuoti ir Lietuvos atveju, nes kailiai yra prekiaujama tik per skaidrius skandinaviškus aukcionus, o Lietuvos pagaminti kailiai yra vieni geriausių Pasaulyje ir užima apie 8 proc. pasaulio audinių kailių rinkos.
Tai pagal dešimties ES šalių praktiką vien kompensacijoms gali prireikti nuo 60 mln. (Olandijos pavyzdžiu) iki 200 mln. (Danijos pavyzdžiu) eurų.
Visa tuo nesibaigia. Mokesčių mokėtojų kaštai yra didesni, nes reikės perkvalifikuoti nuo 1500 iki 3000 žmonių, kurie dirba žemės ūkyje tiesiogiai arba susijusiose šakose, kur bus neišvengiami atleidimai.
Taip pat ES šalys mokėjo už fermų griovimą ir aplinkos sutvarkymą. Taip pat daug nuostolių patiria aptarnaujantys verslai ir pramonė, kuri pateikia ūkiams reikalingą įrangą bei mašinas, kurias taip pat reikės utilizuoti.
Galutinė kaina gerokai viršys mokesčių „reformos“ pagautes. Kitaip sakant, smulkus ir stambus verslas bei individualios veiklos vykdytojai turės susimokėti, kad yra labai mažos visuomenės dalies entuziastai, kurie siekia uždrausti Lietuvoje auginti kailius ir privers atsisakyti Lietuvos iki 100 mln. per metus siekiančių eksporto įplaukų.
Kalbant apie visuomenės interesą. Toks tikrai yra ir kartais jis yra aiškiai išreikštas – tarkime, Rail Baltica projektas. Jis atliepia mobilumo, saugumo ir ekologiškumo interesus. Daug žmonių Lietuvoje buvo paveikti šio projekto, nes buvo priverstinai išperkamos žemė, kuria bus tiesiami bėgiai.
Už žemę, namus ir negautas pajamas kompensuojama. Vertinama kiekvienas objektas ir t.t. Projektas kainuos milijardines mokesčių mokėtojų lėšas.
Kailinių žvėrelių atveju galimas visuomenės moralinis interesas, kuris galimas bet kurio verslo atveju. Visuomenė gali sutarti, kad nepaisant X kainos, mes nenorime, kad legaliai veikiantis verslas egzistuotų, tačiau tam turi susitarti visuomenė. Dėl pakeltų mokesčių nesutariama, o dėl tiek pat kainuojančio verslo?
Pabaigai įdomiausias faktas – šių metų pabaigoje Europos Komisija ketina skelbti rekomendacijas dėl visų žmogaus reikmėms naudojamų gyvūnų politikos. Taip pat ir kailinių žvėrelių. Ar nevertėtų palaukti tų rekomendacijų ir jei ten bus visuotinis draudimas, tada pasinaudojant ES lėšomis šią verslo šaką uždarinėti, bet ne bėgti eilinį kartą prieš tendenciją?
Taškyti mokesčių mokėtojų pinigais į visas puses, net ir tenkinant mažos visuomenės dalies moralinį interesą, kai didžioji dalis net nežino apie šio proceso eigą? Pasaulinės kailių rinkos dalies atsisakymas kainuos mokesčių mokėtojams labai daug ir net neaišku galutinis skaičius nes tokių skaičiavimų niekas neatliko. Vien kiekvieno ūkininko ūkį teks vertinti vertintojams asmeniškai, kaip tai buvo daroma ES šalyse.
Klausimai paprasti – jei bus balsuojama dėl žemės ūkio šakos draudimą, tai spaudžiant balsavimo mygtuką nuspręsime sustiprinti ar susilpninti Lietuvą? Ar neskubame išleisti mūsų pinigus, kai dėl jų spręs Europos Komisija? Beje, ne pagal emocijas, o pagal mokslininkų išvadas.
