Virpindamas orą griausmingais pareiškimais Baltarusijos lyderis, pasak politikos mokslo specialistų, mėgina Lietuvą parodyti kaip nestabilią ir piktą valstybę, bet tai tėra teatras prieš vidaus ir užsienio žiūrovus.
Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka prieš kelias dienas pareiškė, kad JAV tankų dislokavimą Lietuvoje laiko jėgos demonstravimu ir reaguos į šiuos veiksmus, bet padarys tai be ginklų žvanginimo. Tačiau Baltarusijos gynybos ministras Andrejus Ravkovas pranešė, kad šalis ketina gausinti karines pajėgas Lietuvos pasienyje, reaguodama į JAV bataliono dislokavimą Pabradėje.
„Dar niekada nematėme karių iš už vandenyno, taip demonstratyviai dislokuojamų netoli mūsų sienų. Tokio dalyko niekada nebuvo. Mano nuomone, Lietuvoje tai (vyksta) pirmą kartą. Tai precedentas“, – žiniasklaidai sakė A. Lukašenka.
Atsakydamas į tai Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Jungtinių Valstijų kariai Lietuvoje dislokuojami siekiant apsaugoti šalies žmones ir jais nesiekiama gąsdinti Baltarusijos.
„Tai, kad Lietuvoje yra dislokuojami NATO kariai ir NATO technika, tai yra viso labo noras apsaugoti žmones nuo galimų intervencijų, kad jie galėtų saugiai sukurti savo gerovę. Tai yra vienintelis Lietuvos gynybos politikos tikslas“, – antradienį sakė G. Nausėda.
„Mes stengiamės apsaugoti savo kraštą. Mums nereikia kitų kraštų ir mums nereikia gąsdinti savo kaimynų, nes mūsų politika buvo, yra ir bus taiki“, – pridūrė prezidentas.
Pasisakymai dviprasmiški
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad Baltarusijos prezidento pareiškimai gana dviprasmiški. Iš vienos pusės jis sako, kad Lietuvoje bus dislokuotas „juokingas dydis amerikiečių karių“. Esą 30 tankų yra mažai ir kelia juoką, bet tuo pačiu baltarusiai skelbia, kad imsis kažkokių specialių priemonių.
„Ir Lietuvoje, ir Baltarusijoje nuolat vyksta pratybos, rotacijos, mokymai. Ir šiomis dienomis vyko Baltarusijos specialiųjų pajėgų ir Rusijos oro desanto mokymai. Vyko visai netoli Lietuvos sienų, dalyvavo 900 karių. Būtų keista, jei dėl mokymų Lietuvos prezidentas sakytų, kad reikia perkurti gynybinius planus ir imtis specialių priemonių“, – svarstė A. Anušauskas, patikinęs, kad A. Lukašenkos pareiškimai panašūs į dirbtinai deklaratyvius.
„Jie skirti pirmiausia Baltarusijos auditorijai, kuriai jis nori pasirodyti, kaip pagrindinis Baltarusijos gynėjas. Pajuokaujant galima pasakyti, kad jei kalbame apie Baltarusijos suverenumą, tai jis supainiojo kryptis. Reikėtų ne vakarinėje Baltarusijos dalyje dislokuoti karinius dalinius, bet rytinėje. Iš rytinės pusės gresia didžiausi pavojai Baltarusijos suverenumui“, – sakė Seimo narys.
Jis patikino, kad Baltarusija ir NATO neturi jokių ypatingų santykių, juos anksčiau turėjo Rusija.
„Buvo atskiri NATO ir Rusijos bendravimo formatai, bet Baltarusija šioje vietoje plaukė Rusijos farvateryje, buvo ir yra kaip pagalbinė jėga visuose Rusijos kariniuose planuose, kurie nukreipti prieš Vakarus“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.
Jis patikino, kad Baltarusija gal ir gali turėti savo nuomonę NATO klausimais, bet karinėje srityje ji yra visiškai priklausoma nuo Rusijos.
Anot jo, A. Lukašenka negalėjo demonstruoti abejingumo tariamų pavojų atveju. „Manau, jis orientuojasi į vidines auditorijas, nes Rusija nuolat eskaluoja šią temą, tai A. Lukašenka negalėjo atsilikti“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Atidirbinėja Kremliui
Politologas Vytis Jurkonis tikino, kad tokia A. Lukašenkos reakcija yra įprasta, ji nėra pirma ar paskutinė.
„Tokios reakcijos reikėjo tikėtis, tai signalas siunčiamas keliems adresatams. Vienas jų – Rusijai, kad jis „atidirba“ gaunamus pinigus ir subsidijas Baltarusijai, kad atlieka tą funkciją, saugo bendrą sieną. Rusija ir Baltarusija yra karinės sąjungininkės, nėra neutralios valstybės, viskas labai aišku. Kitas siekis buvo pajuokimas ir pašiepimas, nes štai čia tik 30 tankų ir mes su savo kariais laisvai susitvarkytume. Šiuo atveju siunčiama žinutė vidaus auditorijai, kad „mes galime, mes atstovėsime“, – sakė politologas.
Pasak V. Jurkyno, Baltarusijoje artėja parlamento rinkimų šarada ir toks pasisakymas gali būti susijęs ir su tuo. Taip pat tai signalas tarptautinei bendruomenei.
„Eilinį kartą Lietuvą norima parodyti, kaip nedraugišką valstybę, bet A. Lukašenka nėra politikos naujokas ir puikiai supranta, kad NATO yra gynybinis aljansas ir amerikiečių kariai atlieka gynybinę funkciją, nėra nukreipti prieš Baltarusiją. Iš A. Lukašenkos pusės nėra noro kalbėtis, siunčiama daug signalų į įvairias puses, mėginama žaisti savo žaidimus. Esu įsitikinęs, kad po kelių mėnesių mes šį epizodą pamiršime, nes bus kitų citatų“, – svarstė politologas.
Anot jo, vienas faktas nesikeičia, Baltarusija yra Rusijos karinis sąjungininkas ir ji nėra neutrali valstybė, taip ją reikėtų ir vertinti neturint jokių iliuzijų dėl to, kur ji yra.
„Kiekvienas užsiima savo reikalais. Mums sąjungininkų buvimas – nacionalinio saugumo klausimas. Minskas nori kelti savo kainą Kremliaus akyse ir atlieka savo uždavinius, o mums tai yra realybės testas. Mes paskutiniu metu įvairiais lygmenimis kalbėjome apie tą neva Baltarusijos bandymą ištrūkti iš Maskvos gniaužtų, tai matome nėra to noro. <..> Net ne tokiais skausmingais klausimais, tarkime istorinės atminties, oficialusis Minskas yra įvaręs save į kampą“, – svarstė politikos mokslų specialistas.
Pasak politologo, patys baltarusiai tokio tipo žinias vertina įvairiai, kažkas tiki, o kažkas – juokiasi.
Į Lietuvą spalį atvyko maždaug pusės tūkstančio JAV karių batalionas su sunkiosios technikos vienetais, tarp jų tankais ir pėstininkų kovos mašinomis.
Jis bus dislokuotas iki pavasario. Reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, nuo 2014 iki 2017 metų Lietuvoje buvo dislokuota kuopa – apie 200 – JAV karių. Amerikiečiai tokį nuolat rotuojamą dalinį atitraukė, kai šalyje buvo dislokuotas vokiečių vadovaujamas NATO batalionas.
