Tai reiškia, kad Baltarusija atšaukia nuo 2013-ųjų pradžios taikytą mokesčių lengvatą, pagal kurią Astravo AE statybai skirtoms iš Rusijos importuojamoms prekėms buvo taikomas nulinio dydžio PVM. Ši lengvata turėjo galioti iki 2022 metų pabaigos.
A. Lukašenkos dekretas skelbia, jog šį mokestį į Baltarusijos valstybės iždą privalės mokėti Astravo AE generalinė rangovė „Atomstrojeksport“ arba jos teisių perėmėja Rusijos valstybinės paskolos šiai branduolinei jėgainei statyti lėšomis.
Minskas ne kartą skelbė, kad Maskva turėtų pagerintų paskolos Astravo AE statyti sąlygas – sumažintų palūkanas ir dešimtmečiu padidintų jos grąžinimo laikotarpį. Tokių reikalavimų argumentas – projekto įgyvendinimo terminai užsivėlino dėl Rusijos kaltės.
Be to, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka teigė, jog pirmoji šalyje branduolinė jėgainė veikiausiai kainuos mažiau nei planuota, todėl Rusijos paskola galėtų būti sumažinta iki mažiau nei 7 mlrd. JAV dolerių.
2011-ųjų lapkritį Rusija suteikė Baltarusijai valstybinę 10 mlrd. JAV dolerių vertės paskolos liniją 25-iems metams branduolinei jėgainei Astrave pastatyti. Atitinkama tarpvyriausybinė sutartis skelbia, kad ši suma sudarys 90 proc. tikėtinos projekto sąmatos, o likusią išlaidų dalį dengs Baltarusija.
Pagal pradinius Astravo AE projekto planus, pirmasis iš dviejų reaktorių turėjo pradėti veikti 2018-ųjų lapkritį. Šiam laikui atėjus, terminas buvo nukeltas į 2019-ųjų kovą, vėliau – į gegužę-birželį, po to – į rudenį. Šio mėnesio pradžioje Baltarusija pranešė, jog tai turėtų įvykti 2020-ųjų sausį.
Numatyta antrojo reaktoriaus veiklos pradžia – apytikriai vieneri metai nuo pirmojo reaktoriaus įjungimo.
Branduolinė jėgainė Baltarusijoje statoma Gardino srityje, netoli Astravo miestelio, vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos. Joje bus įrengti du rusiško VVER projekto reaktoriai, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų.
