Ekonomistai ir analitikai sutaria, kad tai dar ne pabaiga, o kaimyninės šalies diktatorius Aliaksandras Lukašenka išbandys įvairius būdus smogti mūsų šaliai. Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi ekonomistas, „Brandnomika“ partneris Aleksandras Izgorodinas ir politikos analitikas Marius Laurinavičius.
Pasak A. Izgorozino, šiuo metu Baltarusijos pritaikyta priemonė – stabdyti krovinius iš Lietuvos geležinkeliais – nėra skausminga Lietuvai, nebent tik atskiroms įmonėms, bet jeigu A. Lukašenka nutartų stabdyti visą tranzitą iš Lietuvos per Baltarusiją, tuomet pasekmės būtų esmingesnės.
„Jeigu pasižiūrėtume, kas važiuoja iš Lietuvos į Baltarusiją, kalbant apie reeksportą, tai yra praktiškai visos tos prekės, kurias galima, mano nuomone, visai nesunkiai transportuoti ne traukiniais, bet automobiliais, tai yra sunkiosiomis transporto priemonėmis. Tai transporto priemonių komponentai, mašinų įrenginių komponentai, farmacijos produktai, matavimo prietaisai, elektronika, plastikai. Tai jeigu nebus galima vežti tų prekių į Baltarusiją traukiniais, būtų galima naudotis vežėjų paslaugomis ir tas prekes ramiai vežti į Baltarusiją tomis sunkiomis transporto priemonėmis. Tai manau, kad labai didelės dramos neturėtų būti“, – svarstė A. Izgorodinas.
Paklaustas, ko dar galėtų imtis A. Lukašenka, norėdamas įkąsti Lietuvai, ekonomistas svarstė, jog tai greičiausiai būtų platesnis reeksporto srautų apribojimas. Nes, pavyzdžiui, mes patys į Rusiją ir Baltarusiją neeksportuojame itin daug prekių, tačiau reeksporto srityje situacija yra rimtesnė.
„Reeksporto srityje, dar kartą pasikartosiu, situacija yra rimtesnė, o reeksportas reiškia tas prekes, kurios Lietuvoje nėra gaminamos, bet yra vežamos per Lietuvos teritoriją į kitas šalis. Čia Baltarusijai tenka penkta vieta Lietuvos reeksporto struktūroje. Jie dabar uždraudė tranzitą traukiniais. Ko jie dar gali teoriškai imtis, tai, manau, kad galėtų toliau riboti Lietuvos tranzitą į Baltarusiją, pavyzdžiui, ribojant krovininio transporto priemonių srautus. Nes kaip sakiau dalį tų reeksportuojamų prekių iš esmės nesunkiai būtų galima vežti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, tai čia matyčiau realistinę grėsmę Lietuvai“, – aiškino ekonomistas.
A. Izgorodino vertinimu, tai labai paveiktų Lietuvos logistikos sektorių, vežėjus, o apskritai visas transporto ir logistikos sektorius yra trečias pagal dydį ir sukuria apie 13 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Žinoma, būtų galima bandyti aplenkti Baltarusiją, nes šiaip ar anaip dauguma prekių važiuoja į Rusiją, kuri yra pirmoji Lietuvos reeksporto partnerė. Tik tiek, kad Vladimiras Putinas irgi griežia dantį ir žvangina ginklais.
„Baltarusija vis tik nėra ta pagrindinė šalis, į kurią važiuoja tos tranzitinės prekės iš Europos per Lietuvą į Baltarusiją. Realiai jos keliauja labiau į Rusiją ir tą parodo iš esmės ir statistika. Rusija yra pirma ir didžiausia Lietuvos reeksporto partnerė, tai teoriškai žiūrint galima būtų tas prekes vežti per kitas šalis. Kaip pavyzdys, sunkiasvorės transporto priemonės į Rusiją galėtų keliauti per Latviją. Aišku, čia vėl yra rizikų, kad Rusija pradės pati riboti transporto priemonių srautus, bet žiūrint į klausimą buhalteriškai ir teoriškai, manyčiau, kad įmonės kažkiek galėtų prisitaikyti“, – sakė ekonomistas.
Politikos analitikas M. Laurinavičius teigia, kad apskritai reikia suvokti, jog Baltarusijos ir Rusijos režimai kovą prieš Lietuvą pradėjo tikrai ne dabar. Galima prisiminti vien jau sustrateguotą ir įgyvendintą planą užtvindyti Lietuvą, Lenkiją ir Latviją migrantais. Anot analitiko, iš A. Lukašenkos ir V. Putino režimų galima tikėtis praktiškai bet ko, nors jis mano, kad A. Lukašenka tiek, kiek turi savarankiškumo, linkęs skaičiuoti potencialią žalą ir naudą, todėl prieš imdamasis tolesnių veiksmų prieš Lietuvą režimas veikiausiai svers, kad nepakenktų sau pačiam.
„Turėtume pakankamai rimtai vertinti tai, ką pats A. Lukašenka viešai kalba. Nes, pavyzdžiui, apie tai, kad jis paleis tuos migrantus arba, kaip jis ten buvo suformulavęs, kad „Aš saugojau Europą nuo migrantų, o dabar to nebedarysiu, nestabdysiu tų srautų“, tai apie tai jis buvo įspėjęs iš anksto. Iš esmės yra pakankamai pagrindo įsiklausyti į tai, ką sako A. Lukašenka. Lukašenka, pavyzdžiui, yra grasinęs narkotikų kelią atidaryti per Lietuvą, yra grasinęs ginkluotais konfliktais. Jis tiesiogiai nesako, kad ką nors apginkluos, bet sako, kad ginkluoti žmonės pradės eiti per Lietuvos sieną. Tai tikrai neturėtų būti visiškai nuvertinama“, – teigė M. Laurinavičius.
Paklaustas, kodėl šiuo metu nuslopo migrantų srautai į Lietuvą, nors į Latviją migrantai eina kiek gausiau, analitikas sako, kad Baltarusija laikosi strategijos vienu metu pulti vieną priešininką.
„Baltarusija daro paprastą dalyką: ji vienu metu puola vieną valstybę. Tai yra, ji ieško tos silpnosios grandies tarp visų galimų taikinių. Pirmiausia buvo Lietuva. Jeigu prisiminsite, būtent tuo metu, kai buvo atakuojama Lietuva, nei į Latviją, nei į Lenkiją tie migrantai praktiškai neplūdo. Praktiškai visas taikinys buvo Lietuva. Esu girdėjęs iš vieno situaciją žinančio Lietuvos pareigūno tokią istoriją, skambančią beveik kaip anekdotas (tikrai neturiu pagrindo netikėti, nes jis sakė, kad tai tikra istorija). Vieni migrantai buvo atvežti į tą vietą prie sienos, kur susieina Baltarusijos, Lietuvos ir Latvijos siena. Jie pasuko į Latvijos teritoriją, tai buvo apgręžti ir nusiųsti į Lietuvą. Tai tiesiog pavyzdys, parodantis, kad Baltarusija stengiasi surasti silpnąją grandį ir ją tuo metu atakuoti“, – priminė M. Laurinavičius.
„Po to buvo Lenkija. Atsimename, kad situacija Lenkijoje buvo įkaitusi netgi dar gerokai labiau negu Lietuvoje. Lenkija taip pat kaip ir Lietuva rado atsakymą į tą puolimą ir tas pagrindinis atsakymas buvo ekonominis, tai yra visiška vienos iš geležinkelio šakų, einančios iš Baltarusijos per Lenkiją, blokada, visiškas uždarymas. Kai tik Lenkija tuo pagrasino, Baltarusija per dieną išsprendė tą problemą, tai yra tą stovyklą prie sienos, tą karštąjį tašką praktiškai išvalė ir nieko daugiau nebeliko. Po to buvo pradėta atakuoti Latvija. Vėlgi visiškai natūralu – kai Lietuva ir Lenkija parodė, kad praktiškai su tomis atakomis susitvarko, bando atakuoti Latviją“, – aiškino analitikas.
Portalas tv3.lt primena, kad Baltarusijai masiškai suvarius migrantus į pasienį ties Lenkija, į problemos sprendimą įsitraukė ir tarptautinė bendruomenė. Tuometinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ėmėsi tarpininkavimo ir keletą kartų tarėsi su A. Lukašenka telefonu, o Europos Komisijos atstovai suderėjo su kai kuriomis Vidurio Rytų šalimis, kad jų oro bendrovės nepriimtų Irako, Sirijos ar Jemeno piliečių į skrydžius į Baltarusiją. Paskui buvo suderinti skrydžiai, kuriais Baltarusijoje buvę migrantai buvo išskraidinti į savo kilmės šalis.
Pastaruoju metu Lietuva migrantų srautų nejaučia, bet tai viena iš krizių, kurios pareikalavo valstybės biudžeto lėšų: pavyzdžiui, šiuo metu statomas fizinis barjeras, trukdantis migrantų judėjimui per sienas, Lietuvoje atsidūrę žmonės turi būti išlaikomi, o kai atmetami jų prieglobsčio prašymai – dažnai išsiunčiami.
Praradimai bus ir uždraudus „Belaruskalij“ gaminamų kalio trąšų tranzitą per Lietuvą, Baltarusijai užvėrus krovinius iš Lietuvos geležinkeliais bei Lietuvai įsivėlus į ginčus su Kinija dėl Taivano atstovybės atidarymo. Savo prieskonį prideda ir smarkia pakilusios energijos išteklių kainos, kurios smūgiuoja gyventojams ir verslui.
„Matyčiau dvi rizikas iš tų faktorių, kuriuos paminėjote. Pirma, tai yra Lietuvos konfliktas su Kinija. Aš manau, kad mes statistiškai viso poveikio dar nepamatėme ir tas poveikis Lietuvai gali būti ganėtinai didelis kalbant apie netiesioginį poveikį, tai yra per Lietuvos eksportą į kitas Europos Sąjungos šalis. Kinija yra viena pagrindinių Europos Sąjungos eksporto partnerių, o Lietuvos gamintojai, eksportuotojai yra labai įsitraukę į tas europines vertės grandines. Tai jeigu Kinija pradės nepirkti europietiškų prekių, kurių komponentai gaminami Lietuvoje, nuo to Lietuvos pramonė ir eksportas tikrai gali rimtai nukentėti. Tiesiog to efekto mes kol kas nematome“, – paaiškino ekonomistas A. Izgorodinas.
„O kalbant apie energetinių išteklių krizę, tai jinai veikia ir Lietuvos vartotojus, ir verslą. Iš trumpalaikių grėsmių čia, ko gero, yra pati didžiausia. Nes jeigu pažiūrėtume naujausias Statistikos departamento apklausas, tai jau aiškiai matosi, kad Lietuvos žmonės pradėjo vis blogiau vertinti savo finansinę būklę ir perspektyvas ir po truputėlį pradėjo mažinti išlaidas ne pirmo būtinumo prekėms. Kas reiškia, kad tikrai gali būti, jog matysime lėtesnį vartojimo augimą negu prognozavome praeitų metų gale“, – reziumavo ekonomistas.
