„Viename mėginyje netikėtai radome bent du skirtingus viruso variantus. Tai rodo, kad asmuo, užsikrėtęs koronavirusu, gali juo užsikrėsti ir dar kartą. Tikėtina, kad toks dvigubas užsikrėtimas gali apsunkinti ligos eigą, sukelti didesnes organizmo pažaidas“, – universiteto pranešime cituojamas LSMU doktorantas Lukas Žemaitis, vykdantis viruso genomo tyrimus.
Kita šio projekto mokslininkė, Kembridžo universiteto doktorantė, virusologijos skyriaus bioinformatikė Ingrida Olendraitė sako, jog Europoje sparčiai plinta viruso mutacija, kurios dėka virusas, kaip manoma, lengviau patenka į ląstelę.
„Dar pavasarį atkreiptas dėmesys į Europoje ir Kinijoje plintantį viruso variantą, kuris turi vieną amino rūgšties pokytį: D amino rūgštį pakeičia G amino rūgštimi, ši viruso mutacija sparčiai pradėjo dominuoti Europoje, o vėliau JAV, Kanadoje ir Australijoje“, – sakė ji.
Pasak mokslininkės, pirmosios bangos mėginiuose D amino rūgšties variantą turėjo 93 proc. mėginių, tačiau tiriant antrosios bangos viruso genomą, juose rasta vien G mutacija.
„Atlikę antrosios koronaviruso bangos genomo tyrimus, pamatėme, kad situacija apsivertė aukštyn kojomis. Tirtuose antrosios bangos mėginiuose buvo nustatyta šimtaprocentė G mutacija: šis viruso tipas tapo dominuojančiu ir Lietuvoje. Be abejo, ši ir keletas kitų viruso mutacijų patraukė mūsų tyrėjų komandos dėmesį, tad tolesniuose tyrimo etapuose sieksime geriau suprasti jų klinikinę reikšmę“, – sako I. Olendraitė.
L. Žemaičio teigimu, iki šiol atlikti tyrimai patvirtina, jog kol nėra vakcinos, didžiausią dėmesį būtina skirti infekcijos plitimo kontrolei.
„Šiuo metu vyraujantis antrosios COVID infekcijos bangos viruso tipas gali būti labiau prisitaikęs plisti. Taip pat nustatėme, kad vienas žmogus gali užsikrėsti keliais koronavirusais vienu metu, o Marijampolės protrūkio pavyzdys parodė, kad net vieno atvejo gali pakakti užkrėsti dešimtis žmonių“, – teigia jis.
„Šie faktai tik patvirtina, kad šiandien turime elgtis labai atsakingai, laikytis rekomendacijų ir stengtis kuo greičiau kuo suvaldyti ligos plitimą. Mokslininkams dar tikrai yra ką nuveikti, siekiant geriau pažinti šį neprašytą svečią, tad turime telktis ir bendradarbiauti“, – pabrėžė mokslininkas.
Rugsėjo 15 dieną LSMU mokslininkų komanda tarptautinėje duomenų bazėje paskelbė su pasauliu pasidalijo pirmąja Lietuvoje nuskaityta koronaviruso genomo seka. Nuo to laiko LSMU tyrėjai duomenų bazę papildė daugiau kaip 150-ies genomų sekomis iš penkių Lietuvos miestų.
„Tai didžiausios apimties koronavirusų genomų tyrimas Baltijos ir kaimyninėse šalyse“, – sako LSMU prorektorė mokslui profesorė Vaiva Lesauskaitė.
Latvija iki šios dienos yra paskelbusi 135 genomus, Estija – 20, Baltarusija – tris, Lenkija – 117.
Pasak L. Žemaičio, genomo tyrimai būtini siekiant sukurti vakciną, vaistus ar diagnostinius metodus. Taip pat pagal viruso mutacijų profilį galima tiksliai atsekti viruso plitimo kelius, ištirti ligos židinius.
