„Jei anksčiau, kaip pavyzdys, neskelbiamų apklausų būdu pirkdavome aktorių paslaugas garsinti filmams, tai dabar skelbsime konkursą“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
BNS rašė, kad LRT veiklą 2021–2024 metais įvertinusi Valstybės kontrolė nustatė, jog pernai 89 proc. programų sukūrimo ir gaminimo pirkimų LRT vykdė neskelbiamų apklausų būdu, kreipiantis į konkretų tiekėją.
Šių pirkimų vertė siekė 12,74 mln. eurų ir sudarė 53 proc. visų pirkimų sumos.
Todėl Valstybės kontrolė siūlo Vyriausybei patikslinti jos priimtą programų pirkimo aprašą dėl pirkimo būdo pasirinkimo, neskelbiamomis apklausomis perkamų objektų įvertinimo, galimybės pirkti kreipiantis į konkretų tiekėją.
Pasak LRT generalinės direktorės pavaduotojo Gyčio Oganausko, tai reiškia, kad pirkimų konkursai turės būti skelbiami ir vertėjų, operatorių paslaugoms, o tai reikalaus atidesnio planavimo.
„Tikėtina, kad turėsime skelbti (konkursus – BNS) vertėjų paslaugoms, nes irgi būdavo perkama neskelbtų derybų būdu, tada turbūt operatoriai irgi. Dabar, kai vyksta kokia šventė ir tau staigiai prireikia operatorių, tu gali juos tiesiog neskelbtomis derybomis gauti, tai dabar turėsime planuoti gerokai viską į priekį“, – sakė G. Oganauskas.
Jo teigimu, kūrybininkai nėra pratę dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, todėl reikės papildomo laiko ir resursų juos šviesti šiuo klausimu.
„Jeigu jie bendradarbiauja, pavyzdžiui, su kokia nors privačia ar komercine medija, kur tave tiesiog pakviečia, sako: „Ar tu galėtum padėti?“, pasirašai autorinę sutartį, gauni priėmimo-perdavimo aktą, tai šiuo atveju mes turėsime dalį kūrybinių žmonių dar edukuoti, kaip jiems sudalyvauti viešajame pirkime“, – teigė G. Oganauskas.
„Mes suprantame Valstybės kontrolės siekį ir norą įvesti daugiau skaidrumo, bet čia yra visada tas klausimas, kada pasibaigia skaidrumo didinimas ir prasideda biurokratinės procedūros, svarbu, kaip rasti protingą efektyvumo ir skaidrumo balansą“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad visuomeninio transliuotojo auditą Valstybės kontrolei atlikti šių metų balandį pavedė Seimas.
Jis įpareigojo vertinti, kaip LRT veikloje 2021–2024 metais laikytasi skaidrumo, efektyvumo, rezultatyvumo, atskaitomybės, nešališkumo, politinio neutralumo ir kitų principų, nors įprastai Valstybės kontrolė pati nusprendžia, kokius auditus atlikti.
Dėl to dalis žiniasklaidos bendruomenės nerimavo, kad politikų inicijuojamas auditas, kaip ir prezidentą Gitaną Nausėdą 2019-ųjų kampanijoje konsultavusio politologo Mindaugo Jurkyno skyrimas LRT tarybos pirmininku, gali politizuoti transliuotoją.
