„Biudžetas yra apskaičiuojamas pagal tam tikrą formulę, kurią šioje situacijoje reikėtų pakoreguoti, kad ji ir užtikrintų biudžetą ir būtų adekvati tam biudžeto procesui, kuris formuojamas ir kitoms institucijoms“, – ketvirtadien5 žurnalistams Seime teigė J. Olekas.
„Sutarėme, kad dar susitiksime, kalbėjimas yra geriausias būdas surasti bendrą sprendimą ir biudžeto priėmimo metu priimsime galutinius sprendimus. (...) Skaičiukai bus tokie, kad tas augimas nebus iššaukiantis, bus visiems priimtinas“, – pabrėžė jis.
Kol kas ateinančių metų biudžete LRT asignavimams numatyti 88 mln. eurų.
Seimo pirmininko teigimu, naujoji LRT finansavimo formulė turėtų veikti bent trejus metus – iki kitų Seimo rinkimų.
„Didžiausias diskusijų objektas yra tame, kad užtikrintume finansavimą paties LRT, kaip visuomeninio transliuotojo, funkcijos įgyvendinimui. Iš kitos pusės, formulė, kuri egzistuoja, pasikeitus mokestiniams dalykams šiek tiek iškreipia tą augimą, kurį planavo pirminės formulės autoriai“, – dėstė J. Olekas.
„Norime surasti tokią formulę, kuri bent trejus metus, tol, kol bus ši valdančioji dauguma, galėtų egzistuoti. Tada galėtume planuoti tiek pačios misijos atlikimą, tiek infrastruktūros pagerinimą“, – akcentavo jis.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė: LRT taip pat yra gynybos dalis
Savo ruožtu su Seimo pirmininku susitikusi LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tikina, kad diskusija dėl finansavimo formulės pokyčių yra skubota.
„Mes dėkingi už tą diskusiją, bet ji mums yra skubota, nes kalba yra jau apie kitus metus“, – žurnalistams teigė ji.
Be to, visuomeninio transliuotojo vadovė pabrėžia, kad dabartinis finansavimo modelis užtikrina LRT nepriklausomumą.
„Mūsų finansavimo modelis leidžia būti mums nepriklausomiems ir finansavimas yra prognozuojamas. Tai yra labai svarbios sąlygos, kurios apsprendžia LRT nepriklausomumą. Mes suprantame, kad didinami akcizai yra gynybai, ir esame sakę, kad nepretenduojame į tą augimą“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Mes taip pat sakome – LRT taip pat yra gynybos dalis. Atėjus dienai X, mes negalime sustoti ir netransliuoti. (...) Apskritai, esant įtemptai situacijai, Lietuvos gyventojai pirmiausia jungiasi LRT. Tai reiškia, kad mes turime būti pasirengę įvairiems scenarijams“, – pabrėžė ji.
Seimas yra pradėjęs svarstyti siūlymą keisti LRT finansavimo modelį – du balsavimus jau yra įveikusi iniciatyva visuomeniniam transliuotojui skiriamus biudžeto asignavimus sieti su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, o akcizų pajamas skirti gynybai.
Šiam siūlymui po svarstymo parlamentas pritarė dar pernai vasarą.
Dabar LRT biudžetą sudaro 1 proc. užpernai faktiškai gautų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 proc. iš akcizo gautų pajamų.
Konservatorius Mindaugas Lingė siūlo, kad LRT skiriami biudžeto asignavimai būtų susieti su BVP augimu, o už akcizus gautos pajamos būtų skiriamos į pernai įsteigtą Valstybės gynybos fondą.
Pagal dabartinį įstatymą, visuomeniniam transliuotojui skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis nei skirtas 2019 metais.
Skaičiuojama, kad pastaruosius metus LRT finansavimas augo – 2020 m. siekė 46,3 mln. eurų, 2021 m. – 53,79 mln. eurų, 2022 m. – 55,43 mln. eurų, 2023 m. – 63,43 mln. eurų, 2024 m. 72,88 mln. eurų.
Šiemet biudžeto asignavimai LRT siekia beveik 80 mln. eurų.
