Pasak R. Lingienės, „jausmas toks, lyg gyvename ant tikrų tikriausios parako statinės“.
Be to, NVSC direktorė sutinka su Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus pastebėjimu, kad sostinei reikia dar daugiau vakcinų, kadangi tai – vienas pagrindinių būdų, kuris gali pagelbėti sutramdyti Covid-19 plitimą.
„Kovoje su klastinguoju COVID-19 vis dar nesame lygūs. Jau metus į mūšį mestos visos pajėgos ir visos priemonės. Žinia ta, kad taikliausia jų – vakcina.
Tad raginu pasiskiepyti, jei jau gavote tokį šansą. Iš to, kas darosi Vilniaus regione, aišku, kad gyvybiškai būtina, jog tokį šansą gautų kuo daugiau žmonių. Jau dabar.
Kodėl tą sakau
Todėl, kad stebime, kaip per pastarąsias kelias suliepsnoja tikrų tikriausi gaisrai, kurių įsiplieskimas toks žaibiškas, kad vyksta jis nepaisant operatyvaus epidemiologų vykimo į židinius, jų pastangų ieškant, kokios kiekvienoje konkrečioje įmonėje, organizacijoje gali būti tos geriausios ir taikliausios priemones prieš virusą. Jausmas toks, lyg gyvename ant tikrų tikriausios parako statinės, kur bereikia vienos menkiausios žiežirbos.
Atvejų skaičius tik per kelias dienas įmonėse, organizacijose pasiekia ir keliasdešimt. To tikrai nematėme nei pirmosios bangos metu, nei praėjusį rudenį.
Kad karaliauja viruso atmainos, kurios yra greičiau perduodamos, galime iliustruoti pavyzdžiais:
Plastiko gaminių gamybos įmonė – 31 atvejis per 10 dienų.
Gėrimų pramonės įmonė – 30 atvejų per 8 dienas.
Maisto pramonės įmonė – 23 atvejai per 13 dienų.
Taip pat visai „šviežia“ informacija – prekybos automobiliais įmonė – 9 atvejai per 3 dienas.
Ir tai vyksta, įmonėms taikant bendrąsias Covid-19 prevencijos priemones bei, dažnai, reguliariai testuojant darbuotojus.
Vilnius išties balansuoja ant trapios ribos – taip galime pavadinti dabartinę situaciją. Susirgimai Vilniaus apskrityje sudarė 54 proc. visų Lietuvos atvejų, o, be to, Vilniaus regionas „lyderiauja“ britiškosios (B.1.1.7) viruso atmainos atvejais.
Stebint šią situaciją, neabejotinai palaikau Vilniaus miesto mero Remigijus Šimašius išsakytą poziciją – Vilniui reikia daugiau vakcinų“, – rašė NVSC vadovė R. Lingienė.
Kovoje su klastinguoju COVID-19 vis dar nesame lygūs. Jau metus į mūšį mestos visos pajėgos ir visos priemonės. Žinia...
Posted by Rolanda Lingiene on 2021 m. kovo 25 d., ketvirtadienis
Šimonytė: sprendimai dėl karantino – penktadienį
Tolimesnius sprendimus dėl to, kaip galėtų keisti karantinas, premjerė Ingrida Šimonytė kartu su ministrų kabinetu žada priimti penktadienį ryte. Tiesa, ministrė pirmininkė nesiima įvardinti, apie kokius pakeitimus eina kalba, tačiau neslepia, kad sprendimai gali būti susiję ir su Pietų Afrikos koronaviruso atmainos paplitimu Lietuvoje.
Ketvirtadienį Seime I. Šimonytė sulaukė žurnalistų klausimų apie tolimesnius planus dėl karantino režimo. Kaip žinia, Vyriausybė trečiadienio posėdyje nesiėmė jokių pakeitimų. Kol kas premjerė neįgarsina, kokie konkrečiai pakeitimai gali laukti.
„Dabar jokių konkrečių sprendimų, kurie yra svarstomi, aš nenoriu įvardyti, todėl, kad jeigu juos įvardinsiu, tai jie taps antraštėmis ir kažkokiomis būsimų sprendimų anotacijomis. Norėčiau pranešti sprendimus, kai jie bus. Jie bus, tikiuosi, kad rytoj ryte“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė premjerė.
Dabar jau aišku, kad Vyriausybės posėdis, kur bus sprendžiama karantino ateitis, vyks penktadienį 8.30 val.
Ji neatsakė į žurnalistų klausimą, ar yra svarstoma užverti sienas, tačiau pabrėžė, jog Lietuvos piliečiai galėtų sugrįžti į šalį nepriklausomai nuo to, kokie sprendimai būtų priimti.
Pasak ministrės pirmininkės, sprendimai gali būti susiję ir su naujausiais duomenimis apie Pietų Afrikos koronaviruso atmainos paplitimu Lietuvoje.
„Bus susiję ir su tuo, bet pirmiausia mes turime išsiaiškinti, kur ta atmaina yra nustatyta. Dabar jau žinome, kad tai yra Kėdainiai ir Vilnius, Grigiškės konkrečiai. Ir bandysime siūlyti ir organizacinių sprendimų, kurie galbūt leistų patikrinti situaciją tose vietose – aišku, be prievartos, bet labai tikintis, kad žmonės pasinaudos šia galimybe ir norėtųsi tikėti, kad pernelyg didelio išplitimo tais papildomais vertinimais, kuriuos dar atlieka laboratorija, nenustatysime“, – kalbėjo ji.
Ministrų kabinetas trečiadienio posėdyje nesiėmė keisti karantino reikalavimų. Ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė trečiadienį LRT radijui sakė, kad Vyriausybė trečiadienį turėtų svarstyti lokalių karantinų įvedimą, nes epidemiologinė situacija šalyje negerėja.
Vis dėlto šis klausimas į posėdžio darbotvarkę neįtrauktas.
Karantinas Lietuvoje galioja iki kovo 31 dienos.
Neatmeta karantino griežtinimo
Portalas tv3.lt primena, kad antradienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paskelbė apie du Pietų Afrikos Covid-19 atmainos atvejus Lietuvoje.
„Turiu apgailestaudama pasakyti, kad atvejų labai daug, jų skaičius yra stipriai padidėjęs. Buvo nustatyta ir Pietų Afrikos Respublikos viruso atmaina Lietuvoje. Kas reiškia ne tik spartesnį plitimą, bet gali reikšti ir tam tikrų iššūkių vakcinacijai“, – antradienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovės teigimu, ministrų kabinetas karantino atlaisvinimų tikrai nesvarstys, tačiau neatmetama galimybė, kad gali tekti svarstyti naujus sugriežtinimus.
Pasak I. Šimonytės, skirtingoms savivaldybėms gali būti taikomi skirtingi karantino ribojimai. Vyriausybės vadovė pastebėjo, kad Vilniaus savivaldybė šią savaitę gali iš „raudonosios“ savivaldybės tapti „juodąja“ ne tik pagal teigiamų testų skaičių, bet ir pagal atvejų skaičių.
„Kalbėti apie kažkokius labai didelius laisvinimus be adekvačių kontrolės priemonių dabar aš tikrai nematau jokio pagrindo“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji tvirtino dar negalinti pasakyti, koks karantino režimas bus taikomas per Velykas, tačiau aišku, kad didelių švenčių negalima planuoti.
„Kalbėti apie didelius judėjimus, didelius susibūrimus, dideles šventes per Velykas tikrai nematau jokio pagrindo, nes po praėjusių metų Vėlinių turėjome labai spartų atvejų kilimą. Tikrai nenorėtume tokios situacijos pamatyti, juoba, kad ir dabar jau atvejų kilimas, deja, yra labai spartus“, – sakė I. Šimonytė.
Pietų Afrikoje identifikuotas naujojo koronaviruso variantas, anot kai kurių mokslininkų, gali būti ne toks jautrus COVID-19 vakcinoms.
Iki šiol Lietuvoje nustatyta, kad sparčiai plinta britiškoji koronaviruso atmaina, kuri yra labiau užkrečiama ir nuo jos dažniau mirštama.
