Artėjant rugsėjo 15-ajai, Pasaulinei kovos su prostatos vėžiu dienai, į diskusiją Nacionaliniame vėžio institute (NVI) jau ketvirtą kartą susibūrę medikai, pacientų atstovai aptarė aktualiausias šio vėžio gydymo aktualijas.
Nors medikai tikina, kad šalyje šiandien užtikrinama kokybiška pagalba ir nuolat diegiamos naujovės, patys onkologiniai pacientai sako jaučiasi diskriminuojami.
Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidento Pauliaus Rakščio tvirtinimu, dabar prostatos vėžiu sergantys asmenys jaučiasi nuskriausti, mat negauna tokių pačių inovatyvių vaistų kaip sergantieji diabetu, širdies ir daugeliu kitų ligų.
Nuo liepos 1 d. įsigaliojo nauja vaistų įrašymo į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą tvarka ir nauji reikalavimai, kuriais remiantis vertintojai sprendžia, ar įrašyti vaistą į šį sąrašą. Tai iš esmės skirta tam, kad šalį pasiektų inovatyvūs vaistai, tačiau, pacientų atstovų teigimu, tai dar toli nuo realybės.
„Ši problema jau tęsiasi kurį laiką, bet pacientų balsas skausmingai nėra girdimas. Liūdniausia, kad kažkokias strategijas, kurie vaistai turi pirmumo teisę, kurios gydymo situacijos yra svarbesnės, nusprendžia ministerijos kabinetuose sėdintys žmonės. Nesakau, kad ten visi blogai dirba, tačiau dar yra klaidų, kurios labai atsiliepia pacientų sveikatai ir išgyvenamumui. Dėl to nuolat sulaukiame daug laiškų, skambučių ir pasisakymų. Kodėl lietuviai negali būti gydomi prancūzams, olandams, vokiečiams prieinamais vaistais?“ – kalbėjo jis.
Pacientų atstovas įsitikinęs – nėra teisinga, kad sergantieji prostatos vėžiu yra nustumiami į trečią ketvirtą planą, o naujausi pasaulyje išrasti vaistai nėra naudojami, Lietuvoje pacientai jų negauna. Medikai pabrėžia, kad atsirado keletas visiškai naujų, efektyvių, gerai toleruojamų medikamentų – naujos kartos antiandrogenų. Tačiau ar šie vaistai šiandien pasieks pacientus, nežinia.
Pasitikrinti turėtų ir jauni vyrai
Laikinosios NVI vadovės prof. dr. Sonatos Jarmalaitės teigimu, situacija šalyje tik gerėja: „Kasmet atsiranda kažkokių naujovių kalbant apie gydymą, pateikiama naujų rekomendacijų. Lietuvoje veikianti ankstyvosios prostatos vėžio patikra leidžia sumažinti užleistų vėžio atvejų. Iki 90 proc. ankstyvųjų stadijų navikų sėkmingai išgydomi. Deja, Lietuvoje trečdalis navikų vis dar nustatomi vėlyvųjų stadijų, kai visiškai pasveikti nebeįmanoma.“
Ji pabrėžė, kad prieinami tapo ir diagnostiniai šlapimo testai, padedantys diagnozuoti prostatos vėžį. Jie padeda atrinkti mažos ar didelės ligos rizikos atvejus.
Anot medikų, šiandien itin aktualu kalbėti apie paveldimą prostatos vėžį. Manoma, kad net ketvirtis visų prostatos vėžių gali turėti paveldimumo komponentą. Toks vėžys paprastai būna itin agresyvus ir greitai plinta. Be to, dažniausiai vyrai juo suserga jauni. Tokiems vyrams prostatos specifinio antigeno (PSA) testavimas turi būti pradėtas žymiai anksčiau, periodiškai tikrintis reikėtų jau nuo 40-ies metų amžiaus.
Tais atvejais, kai paaiškėja, kad jie yra mutacijas turinčių genų (dažniausiai BRCA1, BRCA2) nešiotojai, pacientai turėtų būti žymiai griežčiau stebimi ir, kas visiškai nauja, jei nustatomos genų mutacijos ir prostatos vėžys, jiems reikia taikyti žymiai radikalesnį ankstyvą gydymą.
S. Jarmalaitė pabrėžia, kad reikia siekti, jog prostatos vėžys būtų įtrauktas į šeiminių vėžių kategoriją ir šį tyrimą būtų galimybė pacientams atlikti nemokamai.
Genetikos profesorei antrindamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Urologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Jievaltas pabrėžė, kad Lietuvoje prieinama apie 80 proc. visų mokslui žinomų prostatos vėžio diagnostikos ir gydymo metodų. Nepaisant to, mirtingumo skaičius vis dar yra didesnis nei, pavyzdžiui, Šiaurės šalyse.
„Gydyti prostatos vėžiu sergančius vyrus yra gerokai daugiau galimybių nei kai kuriomis kitomis onkologinėmis ligomis sergančius asmenis, – net atsiradus metastazėms, yra daug būdų pratęsti žmogaus gyvenimą, tačiau taip pat labai svarbu kuo ilgiau neleisti metastazėms išsivystyti. Šitaip žmogus gali išvengti skausmų ir net neįgalumo. Dabar aktualiausias klausimas yra dėl robotinės chirurgijos, kurios finansavimo laukia visa bendruomenė. Ligonių kasos nėra tam pasiruošusios. Ir tai kelia tam tikras problemas, negali įstaigos įsisavinti technologijų“, – sakė jis.
Pasaulinei prostatos dienai paminėti skirtoje akcijoje „Nerk į žydrą" taip pat dalyvavo ir savo ligos istorijomis pasidalino verslininkas Žilvinas Grigaitis ir baikeris, įmonės G4S vykdantysis direktorius Raimondas Bučys. Su liga susidūrę vyrai ragino nedelsti tikrintis ir atkreipė dėmesį į psichologinės pagalbos stygių.
Lietuvos vėžio registro duomenimis 2001 m. diagnozuoti 1007 nauji prostatos vėžio atvejai, 2002 m. – 1329, 2003 m. – 1516, 2004 m. – 1908, 2005 m. – jau 2005 nauji atvejai. 2011 m. prostatos vėžys diagnozuotas net 2715 mūsų šalies vyrų. Sergamumo prostatos vėžiu rodiklis (susirgimų skaičius 100 000 gyventojų per metus) 2011 m. buvo 194,6 (Europos standartas –174,1; pasaulio – 120,4).
