FNTT, Generalinės prokuratūros, policijos, Muitinės kriminalinės tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų pasirašytoje deklaracijoje teigiama, kad statymą reikia tobulinti, nes per ketverius metus pasiektas civilinio turto konfiskavimo rezultatas nėra pakankamas.
„Dabartinė Civilinio turto konfiskavimo įstatymo redakcija neleidžia, siekiant šio įstatymo tikslų, vykdyti veiksmingo susižinojimo su užsienio valstybėmis“, – rašoma FNTT išplatintame institucijų pranešime žiniasklaidai.
Deklaracijoje įstatymų leidėjo prašoma peržiūrėti ir priimti anksčiau siūlytus įstatymo pakeitimo projektus, o visos suinteresuotos institucijos kviečiamos bendrais veiksmais teikti Civilinio turto konfiskavimo įstatymo pakeitimo siūlymus, priimti sprendimus dėl turto tyrimo padalinių ikiteisminio tyrimo įstaigose steigimo ar esamų stiprinimo bei siekti bendro požiūrio į vienodą civilinio turto konfiskavimo taikymą visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia FNTT.
„Remiantis paskutiniu 2023 metų Europolo Europos finansų ir ekonomikos nusikaltimų grėsmės vertinimu, turto suma, kurią teisėsaugai pavyksta konfiskuoti iš nusikalstamų grupuočių, vis dar išlieka mažiau nei 2 proc. metinių pajamų, o likusieji 98 proc. yra panaudojami organizuotam nusikalstamumui finansuoti. Šiandien mes turime įstatymą, tačiau jis veikia neužtikrintai, todėl bendromis teisėsaugos pastangomis siekiame atkreipti dėmesį ir paskatinti institucijas bendradarbiauti. Nusikaltimai turi neapsimokėti“, – teigia FNTT direktorius Rolandas Kiškis.
Primenama, kad Europolo 2021 m. Sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimo (SOCTA) ataskaita atkreipė dėmesį į tai, kad didelių organizuoto nusikalstamumo pajamų, kurios kasmet sudaro ne mažiau kaip 139 mlrd. eurų ir kurios vis dažniau plaunamos per lygiagrečią pogrindinę finansų sistemą, prieinamumas kelia didelę grėsmę ekonomikos ir visuomenės saugumui.
