„Šiaurės ir Baltijos šalys yra tarp didžiausių Ukrainos rėmėjų tiek politiškai, tiek finansiškai, tad būtinos nuolatinės mūsų pastangos skatinti ir kitus didinti paramą Ukrainai, nes Rusija nesustos nei dabar, nei po derybų“, – pranešime teigė K. Budrys.
„Vis intensyvesnės Rusijos atakos prieš Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą rodo agresorės nenorą siekti taikos. Ją sulaikyti ir atgrasyti įmanoma tęsiant jau esamas sankcijas ir įvedant naujas, dar griežtesnes – 18-as ES sankcijų paketas, nutaikytas į finansų ir energetikos sektorius, turi būti skausmingas agresorei“, – pabrėžė K. Budrys.
Susitikime diplomatijos vadovai taip pat aptarė Šiaurės ir Baltijos šalių regiono bei Europos saugumo ir gynybos klausimus bei atsaką į Rusijos hibridinius išpuolius ir šešėlinio laivyno keliamas grėsmes Baltijos jūroje.
K. Budrys Švedijos ir Islandijos užsienio reikalų ministres paragino imtis ryžtingų ir koordinuotų veiksmų siekiant sustiprinti saugumą Baltijos jūroje.
Anot jo, Baltijos jūros regionas tampa vis labiau pažeidžiamas dėl augančios Rusijos karinės veiklos ir šešėlinio laivyno, kuriuo siekiama apeiti tarptautines sankcijas.
ELTA primena, kad pirmadienį Valdovų rūmuose vyksta prezidento Gitano Nausėdos rengiamas Vilniaus viršūnių susitikimas, kuriame dalyvaus NATO rytinio ir šiaurinio flango valstybių vadovai.
Susitikime dalyvauja „Bukarešto devyneto“ ir Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos atstovai. Taip pat, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir NATO Generalinis Sekretorius Markas Rutte.
Jo metu ketinama aptarti Aljansui priklausančių šalių saugumo ir gynybos stiprinimas bei pasiruošimas birželio 24–25 d. Hagoje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Taip pat bus diskutuojama dėl tolimesnės paramos Ukrainai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
