Už tokią rezoliuciją parlamentarai balsavo vienbalsiai – 128 „už“ .
Rezoliucija buvo priimta po Vilniuje viešinčios Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkės Olenos Kondratiuk kreipimosi į Seimą. O. Kondratiuk vizitas Lietuvoje yra aukščiausio Ukrainos pareigūno vizitas Vilniuje nuo karo pradžios.
„Labai simboliška, kad šią rezoliuciją svarstysime Lietuvoje viešint aukščiausią statusą turinčiam Ukrainos žmogui, kuriam galima karo metu išvykti iš šalies, Rados vicepirmininkei. Rezoliucija ilgai brendo, bet yra tokia patarlė, kad devynis kartus atmatuok, o dešimtą jau kirpk“, – pristatydamas dokumentą sakė Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.
Rezoliucijoje Seimas konstatavo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos ir samdiniai įvykdė masinius karo nusikaltimus Ukrainos teritorijoje, ypač Bučos, Irpinės, Mariupolio, Borodjankos, Gostomelio miestuose.
Anot dokumento, siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti ukrainiečių tautą, palaužti jos dvasią, žudant jos narius ištisomis šeimoms, įskaitant vaikus, grobiant juos, kankinant, prievartaujant, žaginant, tyčiojantis iš nužudytųjų ir nukankintųjų kūnų.
„Seimas pripažįsta Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų ir jos politinės bei karinės vadovybės vykdomą ginkluotą pilno masto agresiją – karą – prieš Ukrainą, prasidėjusią 2022 metų vasario 24 dieną, ukrainiečių tautos genocidu“, – teigiama rezoliucijoje.
Joje taip pat akcentuojama, kad visi kaltininkai privalo būti patraukti atsakomybėn, o tarptautinė bendruomenė turi įsteigti Specialųjį tarptautinį baudžiamąjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimui prieš suverenią Ukrainą ištirti ir įvertinti.
Lietuvos Seimas ragina, kad šis tribunolas turėtų turėti galią išduoti tarptautinius arešto orderius ir nebūtų apribotas valstybės imuniteto arba valstybių ir vyriausybių vadovų bei kitų valstybės pareigūnų imuniteto.
„Rusijos Federacija, kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombardavimo taikiniais civilinius objektus, yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė“, – teigiama rezoliucijoje.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pažymėjo, kad šia rezoliucija „mes sakome ne savo nuomonę, mes sakome didelės pasaulio dalies žmonių nuomonę, kartais susiduriant su dalies pasaulio taip vadinamu politkorektiškumu arba abejingumu“.
„O juk reikia pripažinti, kad Rusijos Federacija jau nuo 1932 metų Holodomoro veiksmų demonstruoja savo norą išnaikinti ukrainiečius. Tą norą mes matome ir šiandien, kai vyksta sistemiškas civilinių žmonių ir objektų naikinimas. 181 tūkst. pagrobtų ir į okupuojančią šalį Rusiją išvežtų Ukrainos vaikų, apie 1 mln. suaugusiųjų išvežtų. Tai akivaizdūs genocido bruožai“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Apie Rusijos siekį sunaikinti ukrainiečių tautą pristatydamas rezoliuciją kalbėjo ir P. Saudargas: „Rusija nepasikeitė, nuo caro laikų ji iš esmės yra autokratinė valstybė ir V. Putinas tęsia Stalino darbus“.
„Tas genocidas prasidėjo jau tada ir V. Putino Rusija yra sovietinės stalinistinės Rusijos Sovietų sąjungos reinkarnacija“, – teigė P. Saudargas.
Už rezoliuciją kalbėjęs opozicinės Regionų frakcijos atstovas Petras Gražulis sakė, kad Lietuva galėtų „dar daugiau paraginti, kad vis tiktai šitą problemą Ukrainoje galima išspręsti tik karo priemonėmis“.
„Negalima leisti ir žiūrėti, kaip gana abejingai žiūri demokratinis pasaulis ir faktiškai netiekia tokių ginklų, kad Ukraina galėtų apsiginti. Be abejonės, dabar šiek tiek gauna ir puolamųjų ginklų, bet ženkliai yra per mažai. Mes turime suprasti: jeigu Ukraina neatsilaikys, kiti bus Lietuva ir Baltijos šalys. Todėl mes turime prisidėti ne tik rezoliucijomis, bet ir konkrečiais darbais“, – kalbėjo P. Gražulis.
Vasario pabaigoje Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje, nužudyta tūkstančiai civilių gyventojų, sugriauta civilinių pastatų, pranešama apie seksualinę prievartą prieš Ukrainos moteris ir vaikus, žmonių grobimus ir kitus nusikaltimus.
