Nuo 2021 m. Baltarusijos pradėto hibridinio išpuolio instrumentalizuotos migracijos forma prieš Lietuvą pradžios, taip pat nuo Rusijos invazijos 2022 m. vasarį į Ukrainą Lietuvos sienos apsauga su Baltarusija ir Rusija buvo žymiai sustiprinta techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis bei žmogiškaisiais resursais, rašoma VSAT pranešime.
Šis aukštas sienos stebėjimo, jos kontrolės ir patruliavimo lygis buvo ir yra palaikomas iki šiol.
Anot VSAT, jį būtina išlaikyti Baltarusijos režimui ir toliau sudarant palankias sąlygas užsieniečiams nekliudomai kirsti valstybės sieną iš šios šalies į Lietuvą, esant su kontrabanda ir įvairiais sienos pažeidimais susijusioms, taip pat kitoms grėsmėms bei Rusijos specialiosioms tarnyboms koordinuojant hibridinę ataką regioniniu mastu, taip pat atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją.
Keliamas apsaugos lygis į dar aukštesnį
Vis dėlto gretimose šalyse vyksiančių karinių pratybų „Zapad 2025“ metu Lietuvos sienos su Baltarusija ir Rusija apsauga dar stiprinama ir intensyvus jos kontrolės lygis keliamas į dar aukštesnį.
Vyks dar aktyvesnis sienos stebėjimas, patruliavimas ir bus vykdomos kitos jos kontrolės priemonės ne tik VSAT pajėgomis, bet ir pasitelkiant krašto apsaugos sistemos struktūras bei Lietuvos šaulių sąjungą.
Minėtų pratybų, per kurias išlieka sienos pažeidimų bei provokacijų prieš Lietuvą tikimybė prie išorės sienos, metu bus užtikrintas operatyvus reagavimas į galimus įvairaus pobūdžio incidentus tam panaudojant tiek sustiprintas pajėgas, tiek papildomas technines sienos kontrolės, kriminalinės žvalgybos ir kitas priemones bei esamą infastruktūrą.
„Zapad 2025“, kurių aktyvioji fazė numatyta rugsėjo 12–16 d., metu VSAT taip pat vykdys papildomas keitimosi informacija ir veiksmų koordinavimo priemones tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.
Vaikšnoras dėl „Zapad“ pratybų: regione turėsime apie 40 tūkst. karių
Artėjant „Zapad“ pratyboms, Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus sutelkta apie 40 tūkst. karių, sako Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. Pasak jo, žvalgybos duomenimis, galimos provokacijos yra mažai tikėtinos.
„Noriu nuraminti žmones, kad šiai dienai didelių rizikų nėra“, – LRT radijui teigė R. Vaikšnoras.
„Regione Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija turėsime apie 40 tūkst. karių. Lietuviška dalis bus apie 10 tūkst., dar sąjungininkų, kokie 6 tūkst. Visur, ne tik sausumoje, bet ir jūroje, ir ore. Manyčiau, kad tas kiekis, kuris bus čia, regione, yra pakankamas, net jeigu ir įvyktų provokacijos, kurios yra mažai tikėtinos, bet turime būti budrūs“, – akcentavo jis.
Rudenį Lietuvos kariuomenė dalyvaus pratybose „Perkūno griausmas“, kurios skirtos treniruoti operacinio lygmens planavimą bei vykdyti lauko taktines pratybas treniruoti įvairių lygmenų valdymo elementus bei rezervo karių integraciją į gynybą.
Pasak R. Vaikšnoro, jų metu Lietuva su sąjungininkėmis yra suplanavusi daugiau pajėgumų, nei yra numatyta Baltarusijoje vyksiančiose „Zapad“ pratybose.
„Tai nereiškia, kad mes tik dėl to darome savo pratybas, kad paveikti ar šešėliuoti. Be abejo, tai yra pagrindinis dalykas, veidrodiniu principu, apsisaugant nuo provokacijų sustiprinti savo atgrasymo efektą“, – sakė kariuomenės vadas.
Kiek anksčiau krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas teigė, kad, Lietuvos karinės žvalgybos vertinimu, pratybose „Zapad 2025“ dalyvaus iki 30 tūkst. karių. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovo Mindaugo Mažono teigimu, iš jų Baltarusijos teritorijoje bus tik 8 tūkst. karių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
