11-mečių grupėje Lietuva pagal šį rodiklį yra pirmojoje, 13-mečių – antrojoje vietoje tarp tyrime dalyvavusių 45 valstybių ir regionų (daugiausia – Europos). Penkiolikmečiai taip pat patenka į pirmąjį dešimtuką, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos inicijuotas tyrimas.
Apie šią problemą kalba metų metus
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vicepirmininkas Audrius Jurgelevičius primena, kad apie tai, jog Lietuvos moksleiviai namuose gauna per didelį krūvį, kuris gali sukelti stresą, kalbama jau ne vienerius metus, tačiau niekas iš esmės nepasikeitė.
„Kad yra problema dėl namų darbų gausos, kalbama jau daug metų. Buvo netgi kažkokias rekomendacijas ankstesnės [Švietimo, mokslo ir sporto] ministerijos vadovybės bandoma leisti, apriboti šituos darbus, kad prieš atostogas neskirtų, dar kažką. Bet tai buvo rekomendacijos ir jos, mano manymu, buvo iš piršto laužtos“, – tv3.lt kalbėjo A. Jurgelevičius.
Vis dėlto, anot A. Jurgelevičiaus, kuris dirba Elektrėnų „Ažuolyno“ progimnazijos 5–8 klasių istorijos mokytoju, sunku nustatyti, krūvio klasėje ir namuose problemos mastą, nes visos mokyklos ir jose dirbantys mokytojai – skirtingi.
„Mokykla mokyklai nelygi, mokytojas mokytojui nelygus, kalbu apie to paties dalyko mokytojus. Tai yra provizoriška nuomonė – remiamasi arba savo vaikų patirtimi, pradedant nuo ministro, baigiant paprastu žmogumi. Bet kažkokio apibendrinimo arba nėra, arba man neteko matyti“, – sakė mokytojas.
A. Jurgelevičiaus manymu, esą per gausių namų darbų problema susidaro dėl to, kad mokytojas laisvas spręsti, kiek ir kokio darbo namuose turėtų atlikti mokiniai.
„Viskas palieka spręsti mokytojui, mokyklai. Kiekvienas mokytojas laisvas pagal Švietimo įstatymą, kitus teisės aktus pasirinkti ugdymo būdą, metodus, tą jis ir daro. O priežiūra mokytojų veiklos yra visiškai netikusi. Ta prasme netikusi, kad būna griežta labai, mokytojai dreba, pamatę tikrintojus, bet naudos jokios nėra“, – teigė A. Jurgelevičius.
Moksleiviams įtampą kelia ne tik namų darbai
Tuo metu Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas pastebi, kad paauglių patiriamas stresas gali būti susijęs ne tik su namų darbų gausa, bet ir jų sudėtingumu ar griežtu tikrinimu.
„Stresas, kylantis dėl namų darbų, gali turėti daug priežasčių. Tėvai reaguoja labai įvairiai. Vieni tėvai sako, kad tie vaikai nieko nedaro, būtų gerai, kad jie daugiau mokytųsi. Kiti tėvai sako – namų darbų tiek duoda, kad vaikas grįžta, sėdi po mokyklos iki 11–12 val. ir dar visko nespėja.
Tai galbūt tai priklauso nuo mokyklos, nuo mokytojo, kuris dirba su vaiku, nuo vaiko gebėjimų, įgūdžių, kompetencijų arba gebėjimų, kaip jis sugeba mokytis ar įsisavinti, kiek tėvai įdėjo savo laiko, energijos ir pastangų tam, kad išmokintų ir paruoštų vaiką mokytis“, – tv3.lt kalbėjo D. Trečiakauskas.
Jo teigimu, stresą moksleiviams ir mokyklų bendruomenėms gali kelti ir per dideli lūkesčiai ar spaudimas „iš viršaus“.
„Mokytojai gi ne savo iniciatyva ima ir daro kažką tai. Mokytojai turi virš savęs mokyklų vadovus, jie turi Švietimo skyrius, yra ministerija, tarptautiniai tyrimai, sako, kad nepasiekė vidurkių, krinta žemiau to ar ano, latviai, estai mus aplenkė. Visa tai veikia.
Mes galime sukelti įtampą ir pats faktas, kad bus užduodami namų darbai, kelia vaikams stresą. Nepaisant to, ar tas namų darbas sudėtingas. Tai priklauso nuo bendros situacijos ir bendro streso lygio, kuris egzistuoja mūsų švietimo sistemoje“, – svarstė D. Trečiakauskas.
Daugiau įtampos jaučia jaunesni
Naujausio Moksleivių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimo duomenimis, dažniau patiriantys įtampą dėl klasės ir namų darbų skundėsi jaunesni paaugliai. Tai tvirtino beveik septynios iš dešimties apklaustų 11-mečių mergaičių ir beveik šeši iš dešimties berniukų.
Paauglius istorijos mokantis A. Jurgelevičius sako nepastebintis, kad skirtingo amžiaus moksleiviai skirtingai reaguotų į namų darbų sukeliamą stresą. Jo teigimu, tai labiau susiję su moksleivių motyvacija mokytis.
„Pastebiu iš patirties, kad, mokiniai, kurie žiūri į mokymąsi rimtai, tai jie ir į namų darbus žiūri rimtai. Ir neatlikę namų darbų jie daugiau stresuoja. Yra mokinių – nuo amžiaus tai nepriklauso, – jeigu jie žiūri laisviau į mokymąsi ir mokytojo pateiktas užduotis, tai nesu tikras, ar jie patiria stresą, galbūt jie neparodo“, – svarstė A. Jurgelevičius.
13-mečių grupėje įtampą teigė jaučiantys trys ketvirtadaliai apklaustų mergaičių ir beveik du trečdaliai berniukų, penkiolikmečių grupėje – per pusė berniukų ir septynios iš dešimties mergaičių. Tarp penkiolikmečių, stresą patiriantys dėl mokykloje skirtų darbų nurodė septynios iš dešimties mergaičių ir daugiau nei pusė berniukų.
2018-aisiais atliktame tyrime dalyvavo daugiau nei 4 tūkst. 11–15 metų paauglių Lietuvoje.
