Tikrasis jų pavadinimas – pavasarinė balteklė.
Auga tiltais
Aistringa kraštietė grybautoja Valda Petrauskaitė-Šlamiškienė sako avižėles renkanti nuo pat vaikystės, tik vadinami šie grybai anksčiau buvo kitaip.
„Renku juos nuo vaikystės, tik mes vadinome juos mojaus grybais. Dabar juos vadina avižėlėm, o populiariausias pavadinimas tarp žmonių – gegužiukai.
Jie auga šabakštynuose lapuočių miško pakraščiuose, kur daug šviesos, kur auga ievos, alksniai, lazdynai“, – pasakoja Valda ir dalinasi nuotraukomis, kur išties matyti, kad avižėlių galvos lenda iš po šlapių lapų, brūzgynėlių.
„Auga jie tiltais, kartais iš vieno tilto gali prisirinkti pusę kibirėlio, – tęsia Valda ir priduria, kad visgi ne pats grybų rinkimas miške jai labiausiai patinka. – Tik man neįdomu net, kai atsitūpi ir pjauni grybus be sustojimo, labiau patinka pats ieškojimo procesas“.
Nors mikologai sako, kad avižėles įmanoma supainioti su nuodingais grybais – tarkime, rausvėjančia plaušabude – tačiau grybautojai sako, kad visgi žinant pagrindines avižėlių savybes supainioti jų su kitais grybais nelabai pavyks. Juo labiau kad pavasarį grybų ar šiaip, ar taip yra ne tiek jau daug.
„Jie auga tik pavasarį, gegužės mėnesį. Kai šiltas pavasaris, galima rasti jau gegužės pradžioje. Šiemet jie daug vėlesni, dabar dar maži, po savaitės jau bus patys tie.
Yra, tiesa, ir didesnių, bet tik jei auga miško pietinėje pusėje, kur daug saulės“, – pasakoja ilgametė grybautoja.
„Sumaišyti juos sunku, nes tokiu metu tiltais augančių kitų grybų ir nėra.
Be to, avižėlės turi savo kvapą – labai kvepia, vos sujudini. Sunku net paaiškinti, koks tai kvapas – lyg šviežių agurkų, miltų, toks švelnus ir labai malonus kvapas“, – pasakoja pašnekovė.
Nepervirti
Avižėlės – skanios ir mėsingos, tačiau svarbu ir mokėti tinkamai jas paruošti. Svarbiausia jų nepervirti, nes per ilgai pakaitintos jos pasidaro it guminės.
„Virti reikia ne daugiau kaip 10 minučių. Išvirus pakepinti su sviestu, galima su šonine.
Skani ir daržovių sriuba su jais balinta“, – patarimais, kaip skaniausiai suvalgyti pavasarinius grybus, dalijasi kraštietė.
Kitų pavasarinių mažai
Pavasarį grybautojai taip pat renka ir briedžiukus, tačiau Valda sako Kėdainių miškuose per savo grybavimo patirtį radusi vos vieną valgomąjį briedžiuką.
„Avižėlių galima rasti Labūnavos miške, Saviečių miške, Gudžiūnuose dar mažoki.
Briedžiuką esu radusi Labūnavos miške, bet tik vieną – Kėdainių miškuose jų daugiau nesu aptikusi“, – sako Valda.
Autorė: Eglė KUKTIENĖ
