Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad tai nėra ambasados uždarymas.
„Labai griežtai noriu pasakyti, kad tai nėra ambasados uždarymas. Diplomatė grįžta konsultacijoms dėl to, kad yra išsiskyrusios nuomonės tarp mūsų ir Kinijos, kokios yra galimybės pakeisti atstovybės pavadinimą“, – trečiadienį žurnalistams teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Jo teigimu, Lietuva gali svarstyti „įvairius pasiūlymus“ dėl atstovybės pavadinimo keitimo, tačiau jie turi būti suderinti su Lietuvos įstatymais.
„Kinija siekia pakeisti pavadinimą į tokį, koks nėra numatytas net mūsų įstatymuose, dabar tiksliai nepasakysiu, jie tiesiog yra atsiuntę savo pasiūlymą. Galime svarstyti įvairius pasiūlymus, tik jie turi būti suderinti su mūsų teise. Bet koks vienašališkas sprendimas keisti pavadinimą kitos valstybės, tai valstybei atsisakant pačiai ar neturint galimybės to padaryti, prieštarauja Vienos konvencijai“, – kalbėjo ministras.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) teigimu, šiuo metu vyksta diskusijos dėl Lietuvos atstovybės Kinijoje ir Kinijos atstovybės Lietuvoje darbo tvarkos techninių aplinkybių – laukiama, kol Kinija priims sprendimą pratęsti Lietuvos diplomatų akreditacijų Kinijoje galiojimą.
Kadangi pavaduojančio diplomato Pekine nėra, ambasada laikinai tęsia darbą nuotoliniu būdu.
Kaip ir anksčiau, Kinijoje esantiems Lietuvos piliečiams konsulinės paslaugos bus teikiamos nuotoliniu būdu ribota apimtimi.
URM teigia, kad Lietuva pasirengusi ir toliau tęsti diskusijas su Kinija ir atkurti ambasados darbą pilna apimtimi, kai bus pasiektas abiem pusėms tinkantis susitarimas.
Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, salos atstovybės atidarymo Vilniuje.
Pašlijus šalių santykiams, Kinija rugpjūtį atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje ir pareikalavo, kad Vilnius padarytų tą patį. Ambasadorė Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjo pradžioje.
Lapkritį Kinija, reaguodama į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje, pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva – diplomatinėms atstovybėms Vilniuje ir Pekine pradėjo vadovauti žemesnio rango diplomatai – reikalų patikėtiniai, o ne ambasadoriai.
