Jos teigimu, Strateginės komunikacijos departamento analitikai praėjusį mėnesį identifikavo 487 unikalius atvejus, turėjusius neigiamos informacinės veiklos bruožų.
Anot kariuomenės, tai – ženkliai daugiau, nei rugsėjo ir spalio mėnesiais, per kuriuos užfiksuota atitinkamai – 405 ir 430 atvejų.
Vyravo migracijos tema
„Pagrindiniais taikiniais lapkritį buvo Lietuvos pozicija dėl Baltarusijos režimo dirbtinai sukeltos nelegalios migracijos šalies pasienyje, Lietuvos užsienio politika dėl Taivano atstovybės Vilniuje atidarymo bei įtampos dvišaliuose santykiuose su Kinija ir NATO dėl Aljanso ir Rusijos konfrontacijos Juodosios jūros regione bei tariamos konfrontacijos Baltarusijos pasienyje“, – rašoma pranešime.
Pasak kariuomenės, vien nelegalios migracijos tema lapkritį fiksuota beveik 200 atvejų, ši tema aktualizuota lapkričio 8 dieną, kai pasinaudojant migrantais buvo šturmuojama Lenkijos siena su Baltarusija ir po to sekęs Lietuvos sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su šia šalimi.
Analitikų teigimu, Europos Sąjungos ir NATO valstybės buvo kaltinamos dėl ilgametės politikos Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos atžvilgiu, neva išprovokavusios dabartinę migracijos krizę Lietuvos ir Lenkijos pasienyje.
Pasak kariuomenės, melagingai teigta, jog Lenkija prieš nelegalius migrantus naudoja „fašistinius metodus“ ir atlieka „tradicinį profesionalaus provokatoriaus ir kurstytojo vaidmenį“.
Taip pat siekta nubrėžti nelegalių migrantų krizės ir karinio konflikto paraleles – eskaluotas naratyvas, neva prisidengiant nelegalių migrantų krize Lietuva yra militarizuojama, o nelegali migracija gali tapti pretekstu kur kas radikalesnei konfrontacijai Rytų Europoje, kuri apimtų ir NATO įsitraukimą į konfliktą.
Nuo lapkričio 22 dienos aktyviai eskaluotas ir žiauraus elgesio su nelegaliais migrantais naratyvas.
„Buvo aiškinama, kad Baltarusijos – Lenkijos pasienyje susikaupę migrantai neva yra tapę Vakarų sukurtos padėties įkaitais, o patys Vakarai pamiršo deklaruojamas žmogaus teises“, – teigiama pranešime.
Kariuomenės teigimu, buvo formuojamas melagingas Baltarusijos įvaizdis – kaip šalies, besiimančios konkrečių veiksmų padėti migrantams, o Lietuva ir Lenkija, „bandydamos išsaugoti veidą“, esą kuria „klastotes po klastotės“ – migrantai yra verčiami meluoti ir elgtis priešingai nei iš tiesų galvoja.
Teigta, kad Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasieniečiai esą slapta naudoja terorą prieš nelegalus – jiems kirtus sieną, jie sumušami, atimami jų pinigai, dokumentai, o vėliau jie išstumiami į Baltarusiją.
Taip pat buvo platinami Baltarusijos tarnybų pranešimai apie pasienyje rastus mirusių migrantų kūnus, kurie tariamai buvo išmesti iš Lietuvos teritorijos.
Kinijos suaktyvėjimas
Lapkričio mėnesį taip pat pastebėtas ryškus Kinijos komunikacijos suaktyvėjimas Lietuvos atžvilgiu.
„Tam esminės įtakos turėjo spalio pabaigoje vykęs Taivano verslo delegacijos vizitas į Lietuvą, Taivano atstovybės Lietuvoje atidarymas ir Seimo parlamentinės delegacijos vizitas į Taivaną, kuomet jos dalyviai susitiko su Taivano prezidente“, – teigia kariuomenė.
„Kinijos režimo komunikacijoje Lietuvos atžvilgiu dominavo teiginiai, kuriais mūsų valstybė kaltinta pažeidusi vienos Kinijos principą. Teigta, kad Lietuva yra nepatikima užsienio partnerė, kuri kelia grėsmę Kinijos suverenumui bei tarptautiniam pripažinimui, o jos vykdoma užsienio politika yra priklausoma nuo JAV“, – rašoma pranešime.
Anot jo, Kinija taip pat aktyviai išnaudojo ir Baltarusijos vykdomas hibridines atakas prieš Lietuvą bei šios šalies režimo skleidžiamus melagingus naratyvus – buvo teigiama, kad Lietuva yra žmogaus teises pažeidinėjanti valstybė, taikanti smurtą prieš moteris ir vaikus.
Lapkritį, pasak kariuomenės analitikų, tradiciškai priešiškuose informaciniuose šaltiniuose eskaluota ir NATO tema kaip viena iš migracijos krizės sudedamųjų dalių.
Melagingai teigta, jog dėl „Vakarų sukeltos migracijos krizės“ susidarė sunki karinė – politinė situacija, todėl šių ir kitų metų Baltarusijos kariuomenės rengimo planai buvo pakoreguoti, esą Baltarusija buvo priversta reaguoti į karinės veiklos suaktyvėjimą prie jos sienų dėl aplink šią valstybę formuojamo nedraugiškų valstybių apsupties.
Savo ruožtu, dėl siekių kurti naujas karinio laivyno bazes Juodosios jūros pakrantėje NATO taip pat apkaltinta priešiškų, plataus užmojo, strateginių bei atvirų karo veiksmų planavimu prieš Rusiją.