Todėl Sveikatos apsaugos ministerija siūlo naują kompensuojamų vaistų pardavimo tvarką, kuri, Aurimo Pečkausko teigimu, žmones skatins racionaliau ir atsakingiau vartoti vaistus, o renkantis mažiausią priemoką sutaupyti.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas įsitikinęs, kad nauja tvarka, jei bus priimta, kiek liberalizuos vaistų įsigijimą.
„Bus pacientui leidžiama rinktis ne tik kompensuojamų vaistų sąraše esantį pigiausią vaistą, bet ir kitą vaistą, gaunant už tai pigiausių vaistų lygio kompensaciją primokant tik priedą, priemoką, ko anksčiau nebuvo“, – Seime šią savaitę teigė A. Matulas parlamentarams svarstant Farmacijos įstatymo pataisas. Siūloma, kad jos įsigaliotų nu 2023 metų.
A. Pečkausko teigimu, mažas pajamas (iki 267 eurų per mėnesį) gaunantiems ir vyresniems nei 75 metų gyventojams siūloma dengti mažiausią priemoką, o jei vaistas yra vienintelis, – visą priemoką. Jei pacientas pasirinktų vaistą su didesne priemoka, jis ją turėtų sumokėti.
Kitu pakeitimui, atsižvelgiant į Skandinavijos šalių gerąją patirtį siekiama įvesti vaistų priemokų krepšelį: būtų sukuriamas kiekvieno paciento krepšelis, kurio viršutinė riba – trijų vidutinių metinių priemokų suma, dabar – 45 eurai.
„Tai reiškia, kad pacientui įsigyjant kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka skaičiuojama, kiek lėšų per metus jis tam išleidžia, ir nuo momento, kai viršijama 45 eurų riba, įsijungia valstybės visų kitų kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka išlaidų dengimas, kurias turėtų prisimokėti pats pacientas iki kalendorinių metų pabaigos“, – Seime pasakojo viceministras.
Jo teigimu, priemokų krepšelis būtų aktualus tiems pacientams, kurie pasitarę su gydytoju ar vaistininku nusprendžia, kad mažiausią priemoką turintis vaistas jiems yra priimtinas. Pasak A. Pečkausko, ši priemonė daugiau kaip 120 tūkst. žmonių leistų sutaupyti.
Šiuo metu kompensuojamųjų vaistų priemokoms žmonės per metus išleidžia apie 15 eurų.
Be to, ketinama nustatyti maksimalias priemokas už kompensuojamas medicinos pagalbos priemones – jų riba neviršytų 50 proc. bazinės kainos. Dabar priemokų lubos galioja tik vaistams ir sudaro 20 proc. bazinės kainos.
A. Pečkausko teigimu, valstybė dabar kompensuojamiesiems vaistams skiria daug lėšų.
„Matome neproporcingai augančias valstybės biudžeto išlaidas, skiriamas dengti žmogaus priemokoms už brangius ir brangiausius vaistus jų grupėse. Stebime tendencijas, kad pacientai, vaistus gaunantys visiškai nemokamai, paprastai linkę rinktis brangesnius ar net brangiausius vaistus tose pačiose jų grupėse, taip skatinamas neracionalus vaistų vartojimas“, – Seime sakė viceministras.
„Lietuvoje skiriama nuo bendros sveikatos priežiūrai skiriamos sumos išlaidų dalis yra viena didžiausių Europoje ir tarp EBPO šalių, kai tuo tarpu naujų vaistų prieinamumas yra vienas prasčiausių“, – pridūrė jis.
Anot A. Pečkausko, tai patvirtina kasmet vis didėjantis ir naikintinų vaistų kiekis. Pasak jo, pernai iš gyventojų surinkta apie 30 tonų vaistų: „Tai yra šeši sunkvežimiai įsigytų, tačiau nesuvartotų vaistų“.
Pasak jo, vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai renkasi brangiausius kompensuojamus vaistus.
„Šios amžiaus grupės pacientai juda link tikrai neracionaliausio vaistų vartojimo, tai yra apie 60 proc. atvejų renkasi brangesnį arba brangiausią vaistinį preparatą iš esančių grupėje. Mūsų siūlymas yra kompensuoti tik vaisto su mažiausia priemoka priemokas“, – Seime tvirtino viceministras.
Pasak jo, dabar Lietuvoje beveik 1,2 mln. pacientų vartoja kompensuojamuosius vaistus.
