Šių metų viduryje, liepą, Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 195 tūkstančiai užsieniečių, o metų pradžioje – beveik 190 tūkstančių.
„Metų pradžioje stebėjome šiek tiek sulėtėjusią užsienio darbuotojų imigraciją į Lietuvą. Galbūt tai lėmė tuo metu sklandžiusios kalbos apie artėjančią recesiją. Visgi pavasarį teikiamų prašymų išduoti leidimus gyventi tempas vėl paspartėjo, todėl per liepą ir rugpjūtį užsieniečių Lietuvoje padaugėjo 7 tūkstančiais“, – situaciją apžvelgia Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Didžioji dalis užsieniečių – eiliniai darbuotojai
Migracijos departamento duomenimis, beveik 50 proc. visų Lietuvoje esančių užsieniečių čia atvyko dirbti pagal įvairias trūkstamas profesijas. Dažniausiai tai yra tarptautinių tolimųjų reisų krovinių bei keleivių vežėjai, statybos ir kitų pramonės paslaugų sektorių darbuotojai.
Mažiau kvalifikuoto darbo pagrindu leidimus laikinai gyventi Lietuvoje rugsėjo 1-ąją iš viso turėjo 97 925 užsieniečiai. Dar 6 258 užsieniečiai Lietuvoje dirbo aukštos kvalifikacijos darbą.
„Aukštos kvalifikacijos specialistams Lietuvoje taikomos ypač palankios imigracijos taisyklės, todėl Lietuvoje gyvenančių IT, inžinerijos ir kitų profesijų atstovų kasmet nors ir nesparčiai, bet stabiliai daugėja“, – pastebi E. Gudzinskaitė.
Pastebima, jog Lietuvoje daugėja ir studijuojančių užsieniečių. Rugsėjo 1-osios duomenimis, leidimus laikinai gyventi mokslo ar studijų pagrindu mūsų šalyje turėjo 5385 užsieniečiai. Pernai tuo pat metu tokių asmenų buvo 4405.
Europos Sąjungos aktyvuotu laikinosios apsaugos mechanizmu, kuris suteikiamas dėl Rusijos agresijos iš savo šalies pasitraukusiems Ukrainos karo pabėgėliams, naudojosi 49 870 užsieniečiai. Daugiausiai tai yra Ukrainos piliečiai ir jų šeimos nariai.
Rugsėjo 1-osios duomenimis, šeimos susijungimo pagrindu leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turėjo 12 126 užsieniečiai.
Užsieniečių bendruomenės pagal pilietybę
Gausiausią užsieniečių bendruomenę Lietuvoje ir toliau sudaro ukrainiečiai – 85 579 asmenys. Didžioji dalis Ukrainos piliečių Lietuvą pasiekė pernai prasidėjus ir šiemet tebesitęsiant Rusijos invazijai į šią šalį. Kaip rodo turima statistika, pastaruoju metu minėtos valstybės piliečių, laikinai gyvenančių Lietuvoje, skaičius nusistovėjo.
Labiausiai per metus Lietuvoje išaugo baltarusių bendruomenė. Jei metų pradžioje mūsų šalyje gyveno šiek tiek daugiau nei 48 tūkst. Baltarusijos piliečių, tai rugsėjo 1-ąją jų buvo daugiau kaip 60 tūkst.
Nežymiai, tik puse tūkstančio, Lietuvoje padaugėjo Rusijos piliečių. Metų pradžioje mūsų šalyje gyveno 15 706 rusai, rugsėjo 1-ąją – 16 179. Didžioji dalis jų – 8571– yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, čia gyvenantys porą ir daugiau dešimtmečių.
Neabejojama, kad rusų migracijai įtakos turėjo ir praėjusiais metais įvestas vizų režimo sugriežtinimas, ir šiemet įsigaliojęs Ribojamųjų priemonių įstatymas, gerokai apkarpęs karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos piliečių galimybes teisėtai atvykti ir būti Europos Sąjungoje bei Šengeno erdvėje.
Kaip rodo Migracijos departamento turima statistika, įtaką užsieniečių skaičiaus Lietuvoje gausėjimui turi ir kur kas mažesnės grupės.
Pavyzdžiui, ketvirta pagal dydį mūsų šalyje Kirgizijos piliečių grupė šiemet pagausėjo daugiau nei dusyk – nuo 1960 šios šalies piliečių metų pradžioje iki 4172 kirgizų rugsėjo mėnesį.
Panašia proporcija daugėjo ir Uzbekistano piliečių: nuo 1834 šių metų pradžioje iki 4141 rugsėjį. Dabar tai penkta pagal dydį užsieniečių grupė mūsų šalyje.
Kitų užsienio piliečių grupės yra ne tokios gausios. Lietuvoje gyvena daugiau kaip po 3 tūkst. Tadžikistano bei Indijos piliečių, daugiau kaip po 2 tūkst. – azerbaidžaniečių bei kazachų, beveik du tūkstančiai kartvelų, apie pusantro tūkstančio turkų, šiek tiek mažiau moldavų.
Kas juos tikrina.
Ar norima Lietuvą sunaikinti iš vidaus?