Savo vaikus namuose ugdžiusi keturių vaikų mama Fausta Kybartienė ragina nemanyti, kad įstatymais uždegus žalią šviesą mokymui namuose, ištuštės mokyklos ar mokytojai neturės darbo.
Aplinkiniai mokymu namuose nesusidomėjo
F. Kybartienė teigia apklaususi 150 savo pažįstamų žmonių, kurie žinojo, kad ji savo vaikus ugdė namuose, klausdama jų, ar sutiktų patys imtis mokyti vaikus namuose.
„Ir ką jūs galvojate, nė vienas žmogus iš to rato nesusidomėjo mokymusi tokiu būdu. Jų argumentai – ypač mamos jokiu būdu nenorėtų visą laiką būti su vaiku, tėvai nori dirbti, būti tarp žmonių. Išvada tokia, kad tai nebus masinis reiškinys. Tokį mokymosi būdą pasirinks tik labai atsakingi tėvai“, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto kartu su Mokymosi šeimoje asociacija surengtoje konferencijoje „Teugdo šeimos laimingus vaikus“ kalbėjo F. Kybartienė.
Moteris namuose iki septintos klasės mokė keturis savo vaikus – du sūnus ir dvi dukras.
„Visi vaikai sėkmingai baigė gimnazijas, todėl visi pateko į valstybės finansuojamas vietas. Viena dukra mokyklą baigė šešiolikos metų, įstojo studijuoti į Vytauto Didžiojo universitetą ekonomiką, šiuo metu dirba informacinių technologijų įmonėje direktoriaus pavaduotoja. Kita baigė taikomąją chemiją, mokėsi magistrantūroje, įstojo į doktorantūrą. Abu sūnūs dabar mokosi Kauno kolegijoje paskutiniame kurse, vienas studijuoja programavimą, kitas interneto tinklų administravimą“, – pasakojo F. Kybartienė.
Ji akcentavo, kad mokymą namuose pasirenkantys tėvai nori būti atviri švietimo sistemai ir bendradarbiauti su mokykla, tačiau tą daryti savaip.
„Kad vaikai tas pačias žinias gautų ramioje aplinkoje, be streso, be įtampos. Vaikai nėra vienodi. Vieni labai lengvai ir anksti prisitaiko prie didelio kolektyvo, svetimų žmonių, o kitiems reikia daugiau laiko. Labai noriu, kad tėvai ir vaikai turėtų pasirinkimą, todėl ir prašau jiems suteikti tokią galimybę“, – kalbėjo F. Kybartienė.
Būdas pritraukti užsienio lietuvius
Penkis savo vaikus namuose ugdžiusi JAV lietuvė Foreli Kramarik įsitikinusi – turėti galimybę legaliai ugdyti savo vaikui namuose taip pat svarbu, kaip turėti mokyklas šalyje. Tiesa, ji pripažįsta, kad ugdymas namuose skirtas ne visiems.
„Tai skirta tiems, kurie nori kurti, turėti glaudžius santykius su tėvais, paspartinti savo edukaciją ir vystymąsi. Kartais vaikui netinka paprasta mokykla, kartais netinka ir privati mokykla. Jam reikia būti namuose, gal jam reikia savarankiškai mokytis, gal jam net nereikia tėvų. Reikia visokių pavyzdžių ir visokių terpių, kuriose mes galime vystytis“, – konferencijoje sakė F. Kramarik.
Ji taip pat pažymi, kad ugdymas namuose nebūtinai reiškia, kad tėvai turi mokyti savo vaikus, mokytojus galima pasikviesti į namus.
„Tėvai nėra visada mokytojai ir neturėtų būti. Mokytojai gali būti pakviečiami į namus. Tėvai yra kaip direktoriai, administratoriai. Mes galime pakviesti pačius geriausius ir tinkamiausius pedagogu savo vaikams, galime pasirinkti pačias tinkamiausias keliones, kurios tinka mūsų vaikų pasaulėžiūrai, galime išrinkti pačias geriausias šeimas, kuriose gali dalyvauti mūsų vaikai ir kartu mokytis“, – siūlė moteris.
Jos teigimu, galimybė mokyti namuose yra neatskiriamas demokratiškos valstybės komponentas, o Lietuvai įteisinus šią galimybę pavyktų pritraukti daug į užsienį išvykusių lietuvių šeimų.
„Beveik visos valstybės išlaikė [galimybę mokyti namuose], labai mažai kas nenori, kad nebūtų namų mokyklos. Jei padarysite, kad tai būtų legalu, patikėkite, atvažiuos iš užsienio tūkstančiai šeimų. Nes mums to reikia, mums reikia išsaugoti lietuvybę, kalbą“, – tvirtino F. Kramarik.
Seime šiuo metu yra svarstomas Švietimo įstatymo papildymo projektas, kuriuo siūloma reglamentuoti ugdymąsi šeimoje.
