Lietuvoje – pirmasis „b raupų“ atvejis šiemet: užsikrėtęs – ne Lietuvos pilietis

„Nuo 2022 m. turėjome penkis atvejus „b raupų“. Dabar yra šeštas. Tikėtina, kad jis atvežtinis“, – trečiadienį žurnalistams teigė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė.

Europoje iki šios dienos užregistruota apie 28 tūkst. šių raupų atvejų. 

Vienas iš būdų apsisaugoti nuo „b raupų“ – pasiskiepyti. Lietuva vakciną nuo šio viruso turi.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ministras Pečkauskas apie fiksuotą „b raupų“ atvejį: didelės grėsmės ligos plitimui nėra

NVSC: Lietuvoje patvirtintas pirmasis „b raupų“ atvejis šiemet

Įspėjo dėl pavojingos tendencijos: nuo 2010 m. paskiepijama vis mažiau vaikų

„Turime vakciną, donuotą Europos Komisijos Lietuvoje, kuri naudojama tiek profilaktiškai skiepyti 18 metų ir vyresnius vyrus, turinčius lytinių santykių su vyrais, tiek asmenis, kurie turėjo artimą kontaktą su „b raupais“ sergančiu asmeniu“, – kalbėjo G. Zagrebnevienė.

Užsikrėtęs – 37 metų ispanas

Anot NVSC, susirgęs asmuo yra ne Lietuvos pilietis – tai Lietuvoje besilankantis 37 metų ispanas. Jis penktadienį kreipėsi į infekcinių ligų specialistus atsiradus „b raupams“ būdingiems simptomams: bėrimams, nedideliam karščiavimui. 

Paėmus mėginius, antradienį gauta informacija apie patvirtintą antrojo tipo „b raupų“ atvejį.

Užsienietis šiuo metu gydosi ambulatoriškai, turi galimybę izoliuotis.

„Šiuo metu asmuo jaučiasi gerai, gydosi ambulatoriškai ir turi galimybę izoliuotis“, – teigė NVSC atstovas Kęstutis Rudaitis.

NVSC pradėjo epidemiologinį tyrimą, kurio tikslas išsiaiškinti artimus kontaktus ir kitą su galimu ligos plitimu susijusią informaciją, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui.

Pirminiais duomenimis, asmuo galėjo užsikrėsti lytinio kontakto metu. Tačiau sunku pasakyti, ar vyras „b raupais“ užsikrėtė Ispanijoje, ar Lietuvoje, mat viruso inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 2–3 savaičių.

Kas gali užsikrėsti „b raupais“?

Pasak NVSC, „b raupai“ nėra lengvai plintanti liga, tačiau ja užsikrėsti galima esant artimam fiziniam kontaktui su asmeniu, kuriam yra išsivystę ligos simptomai.

Užsikrėsti galima per kūno skysčius (pūlius ar kraują) nuo odos pažeidimų ar šašų, kvėpavimo takų lašelius, patalynę, rankšluosčius, drabužius ir kitus aplinkos daiktus, kuriais naudojasi sergantis asmuo. Taip pat lytinių santykių metu.

Šiais raupais sergantys asmenys kitus gali užkrėsti nuo simptomų atsiradimo pradžios iki tol, kol yra ligos simptomai, tai yra, kol bėrimai visiškai užgis ir susiformuos šviežias odos sluoksnis.

„B raupams“ būdingi simptomai – veido, plaštakų, pėdų, akių, burnos ir (arba) lytinių organų ir tarpvietės bėrimas su pūslelėmis, karščiavimas, padidėję limfmazgiai, galvos, gerklės, raumenų ir nugaros skausmai, energijos stoka.

„Įvertinus, kad buvo artimas kontaktas su sergančiuoju arba jei nėra žinoma, ar buvo kontaktas su sergančiuoju, tačiau buvo nesaugūs lytiniai santykiai, arba buvo kelionės į endemines šalis arba kelionės į Afrikos šalis – visa tai įvertinus ar pajutus simptomus, iš karto reikėtų kreiptis į infekcinių ligų specialistus, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti, tuo labiau paimti mėginius“, – sakė K. Rudaitis.

„Tokiu atveju, nustačius atvejį, iš karto yra rekomendacijos apie izoliavimąsi arba vengimą artimo kontakto. Jeigu mes visų šių taisyklių laikomės, bezdžionių raupai tikrai neturėtų išplisti“, – pridūrė jis.