NVSC duomenimis, šiemet (iki vasario 7 d.) Lietuvoje užregistruoti 6 tymų atvejai Klaipėdos ir Kauno apskrityse. 4 susirgusieji priklauso 40–50 m. amžiaus grupei, 2 yra 0–17 m. amžiaus vaikai. Praėjusiais metais tymai diagnozuoti trims asmenims.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad siekiant suvaldyti tymus, labai svarbu, kad būtų paskiepyta 95 proc. gyventojų, kitaip kyla tymų protrūkių grėsmė tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų.
„Primename, kad Lietuvoje vaikai nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito nemokamai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 15–16 mėn. pirmąja vakcinos doze, o 6–7 metų – antrąja doze“, – nurodo NVSC specialistai.
Tymai plinta itin greitai
Europoje stipriai išaugus tymų atvejų skaičiams specialistai skambina pavojaus varpais – sąlygos plisti šiai ligai darosi ypač palankios.
Tymai – ypač greitai plintanti infekcija. „Jei yra ilgesnis nei 15 min. kontaktas, tikimybė užsikrėsti nevakcinuotam asmeniui siekia 95 proc.“, – portalui tv3.lt yra sakiusi NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.
Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Užsikrėtęs žmogus virusą gali platinti 4 d. iki ir 4 d. po bėrimo atsiradimo. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Inkubacinis periodas trunka nuo 7 iki 9 dienų, kartais iki 21 dienos. Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 žmonių.
Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 žmonių.
Paklausta, kam tymai kelia didžiausią pavojų, specialistė pabrėžė, kad tai ir būtų nepasiskiepiję žmonės:
„Ypač infekcija pavojinga nėščiosioms, nes gali sukelti priešlaikinį gimdymą, taip pat imunosupresiniams asmenims. Liga yra pavojinga tiek vaikams, tiek suaugusiems, todėl visada akcentuojame, kad geriau pasiskiepyti. Tymų komplikacijos būna susijusios su plaučių uždegimu, encefalitu ir kitomis rimtomis sveikatos būklėmis.“
Jos teigimu, tie, kurie yra pasiskiepiję, dviejų vakcinos dozių pakanka apsaugai visam gyvenimui.
„Tiems asmenims, kurie turi tuos du skiepus vaikų profilaktinio skiepijimo kalendoriuje, tai yra gavę juos būnant 15–16 mėnesių ir 6–7 metų, tikimybės užsikrėsti jiems praktiškai nėra, nes viso žmogaus gyvenimo metu užtenka gautų dviejų vakcinos dozių“, – komentavo E. Jegelevičienė.
Pasiskiepyti galima ir jau po kontakto
Tiesa, pašnekovė pridūrė, kad yra gera žinia kontaktą su sergančiuoju turėjusiems, bet anksčiau neskiepytiems žmonėms. Jie gali „spėti į traukinį“ pasiskiepydami iškart po to, kai susidūrė su sergančiu tymais pacientu.
„Jei yra kontaktas su susirgusiu asmeniu, yra siūloma per 3 paras pasiskiepyti poekspozicine MMR vakcina. Jei asmuo visai neturi nė vieno skiepo, tą padaryti tikrai būtų efektyvu. Tokiu atveju tikėtina, arba žmogus išvis nesusirgs, arba sirgs labai lengva forma“, – teigė E. Jegelevičienė.
Paklausta, ar tikslinga suaugus atlikti revakcinaciją nuo tymų, kaip tai buvo siūloma 2019 m., specialistė siūlė pirmiausia pasidaryti tyrimą.
„Tų dviejų skiepų tikrai pakanka, bet yra žmonių, kurie neatsimena, ar vaikystėje buvo skiepyti, ar turi kažkokių abejonių, tad visada geriau atlikti kraujo tyrimą ir išsiaiškinti, kokia yra imuniteto būklė ir, jei reikia, pasiskiepyti. 2019 metais kilus nemažam protrūkiui tai buvo kaip ir rekomendacija, siekiant, kad virusas neplistų. Tai buvo populiaru, daug kas atliko tyrimus ir revakcinavosi“, – aiškino NVSC specialistė.
