Nors didesnio tymų protrūkio pastaraisiais metais Lietuvoje nefiksuota, epidemiologams nerimą kelia ir nustatomi pavieniai infekcijos atvejai.
2 tymų atvejai įvežtiniai, prireikė gydymo ir ligoninėje
Štai per birželio mėnesį fiksuoti 3 nauji atvejai – užsikrėtė mergaitė, priklausanti 4–6 metų amžiaus grupei, ir dvi moterys. Viena jų buvo 18–24 metų amžiaus, kita – vyresnė, priklausanti 25–64 m. amžiaus grupei. Dviem asmenims, tarp jų – ir mergaitei, prireikė gydymo ligoninėje.
Kaip nurodo NVSC, visi trys atvejai yra atskiri ir tarpusavyje nesusiję. Du iš šių atvejų nustatyti Vilniaus apskrityje, vienas – Klaipėdos apskrityje. Beje, 2 atvejai yra įvežtiniai, t. y. asmenys užsikrėtė lankydamiesi užsienyje. Vienu atveju tymai buvo parsivežti iš kelionės į Albaniją, kitu – iš Vokietijos.
NVSC duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį iš viso užregistruoti 6 tymų atvejai, kai pernai per tą patį laikotarpį – 26. Iš viso pernai fiksuota 30 tymų atvejų.
Vienu atveju infekciją parsivežė iš Albanijos, kitu –Vokietijos.
Pasak centro specialistų, nors situacija Lietuvoje kol kas yra stabilesnė, tačiau reikalaujanti ne mažiau budrumo – vakcinacijos apimtys šalyje mažėja: 2024 m. viena MMR vakcinos doze paskiepyta 86,17 proc. vienmečių vaikų (2023 m. – 87,08 proc.), o septynmečių, paskiepytų antrąja doze, sumažėjo iki 84,57 proc. (2023 m. – 85,72 proc.).
Europoje – tymų protrūkiai ne vienoje šalyje
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad šiuo metu Europoje stebimas sergamumo tymais augimas yra didžiausias per pastaruosius 25 metus.
Kaip pranešė Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ELPKC), didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 000 žmonių. Protrūkiai taip pat registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje.
Kaip skelbiama, Jungtinėje Karalystėje tymų protrūkį, labiausiai paplitusį Londone, sukėlė itin žemos vakcinacijos apimtys – čia paskiepyti tik 73,3 proc. vaikų.
Vokietijoje tymų protrūkis kilo po tarptautinio festivalio – susirgusiųjų buvo ne tik iš Vokietijos, bet ir iš Čekijos, Italijos bei Lenkijos.
ELPKC duomenimis, nuo 2025 m. pradžios, vertinant susirgusiųjų tymais vakcinacijos statusą, 85 proc. užsikrėtusiųjų nebuvo skiepyti, o 5 proc. buvo paskiepyti tik viena vakcinos doze.
Tymai – itin užkrečiama infekcija
Visuomenės specialistai primena, kad tymai yra itin užkrečiama oro-lašeliniu būdu plintanti infekcija – jei neturintis imuniteto asmuo uždaroje patalpoje praleidžia bent 15 minučių, yra rizika užkrėsti nuo 12 iki 18 asmenų.
Tymai ypač pavojingi kūdikiams iki vienerių metų, mat jie pagal skiepų kalendorių dar negali gauti pirmosios tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcinos dozės.
Rizikos grupėje yra ir nėščios moterys, imunosupresiniai asmenys bei tie, kurie turi įvairių gretutinių ligų.
„Kaip sunkiai sirgs žmogus, priklauso nuo jo imuniteto lygio. Kiekvieno reakcija į sukėlėją yra skirtinga. Susirgus tymais gresia tokios komplikacijos kaip plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, sudėtingesniais atvejais – encefalitas ir net mirtis“, – portalui tv3.lt yra aiškinusi E. Jegelevičienė.
Persirgus tymais susidaro pats stipriausias imunitetas, tačiau specialistė jokiu būdu nerekomendavo jo įgyti tokiu būdu. „Laikoma, kad nuo 20 metų žmonėms susirgus tymais komplikacijos yra labai rimtos ir rizikingos. Tad geriausia revakcinuotis ir saugiai gyventi bei keliauti“, – pridūrė ji.
Kaip atpažinti tymus?
Inkubacinis ligos periodas vidutiniškai trunka 10 dienų, tačiau bendrai svyruoja nuo 7 iki 20 dienų, mat viskas priklauso nuo imuniteto. Nors vienas būdingiausių tymų simptomų yra visą kūną apimantis bėrimas, prasidedantis galvos srityje ir plintantis žemyn krūtinės link, liga klastinga tuo, kad prasideda kaip įprastas peršalimas.
Tiesa, minėtas bėrimas pasireiškia ne iš karto, taigi virusą galima platinti 4 dienos dar iki jam pasireiškiant, kai vargina tik tokie bendri bet kokiam peršalimui simptomai sloga, kosulys, konjunktyvitas.
Tymai ypač pavojingi kūdikiams iki vienerių metų, mat jie pagal skiepų kalendorių dar negali gauti pirmosios tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcinos dozės.
Turėjusiems kontaktą su tymais sergančiu asmeniu, rekomenduojama pasiskiepyti profilaktiškai. Tokią galimybę siekiant išvengti protrūkių Lietuvoje garantuoja valstybė ir skiria nemokamą skiepą. Tiesa, tą nuo kontakto būtina padaryti per pirmas 3 paras.
Visi kiti, norintys revakcinuotis nuo tymų, tą turi padaryti savo lėšomis, vis tik prieš tai patariama išsitirti antikūnus ir įsivertinti turimą apsaugą nuo infekcijos.
Ką būtina žinoti keliautojams?
Specialistai primena, kad keliaujant tiek po Europą, tiek už jos ribų, būtina būti budriems ir įvertinti asmeninę riziką, ypač, jeigu jūs pats ar jūsų vaikai nėra paskiepyti nuo tymų, laikytis tinkamos higienos.
Kylant abejonių dėl vakcinacijos statuso ne tik nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito, bet ir nuo kitų vakcinomis valdomų ligų, geriausia kreiptis į šeimos gydytoją ar pediatrą, kuris galėtų patikslinti, kokias vakcinas esate gavę ir kurie skiepai jūsų laukia ateityje.
Atsižvelgiant į šalį, į kurią vykstama, su gydytoju rekomenduoja pasitarti ir dėl kitų rekomenduojamų ar net privalomų skiepų.
Primenama, kad pagal PSO skiepai keliautojams skirstomi į:
- privalomuosius – paprastai tai skiepai nuogeltonojo drugio ir poliomielito bei meningokokinės infekcijos (privalu skiepytis piligrimams, vykstantiems į Meką (Hadžį, Umrą), kai kuriose šalyse – grįžtantiems iš šios vietovės);
- planinius – atliekami vadovaujantis šalies teisės aktais, atsižvelgiant į asmens amžių bei rizikos grupes;
- rekomenduojamus – atsižvelgiant į tai, kokios užkrečiamosios ligos yra paplitusios tam tikroje teritorijoje, individualią keliautojo riziką ir kt.
Todėl visada rekomenduojama pasidomėti epidemiologine situacija toje šalyje, į kurią planuojama kelionė, nes, pavyzdžiui, vykstant į kai kurias šalis, nuo geltonojo drugio būtina pasiskiepyti, į kitas – rekomenduojama.
Kai kurios pasaulio šalys iš visų keliautojų arba tik iš atvykstančiųjų iš infekuotų teritorijų ar keliavusiųjų per jas tranzitu reikalauja Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimo, kaip įrodymo apie įskiepytą vakciną nuo geltonojo drugio.
Visada rekomenduojama pasidomėti epidemiologine situacija toje šalyje, į kurią planuojama kelionė.
Nors pasiskiepijus apsauga susiformuoja visam gyvenimui, tačiau reikia atminti, kad šis skiepas turi būti atliktas likus ne mažiau kaip 10 dienų iki įvažiavimo į planuojamą šalį.
Šalyse, skirtingais metų laikotarpiais, gali būti taikomi reikalavimai dėl maliarijos chemoprofilaktikos. NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad nereguliariai ar visai nenaudojami vaistai nuo maliarijos prieš kelionę, kelionės metu ir po jos, bei nepakankama individuali apsauga nuo uodų yra dažniausia Lietuvoje užregistruotų įvežtinių maliarijos labai svarbu pasitarti su gydytoju dėl vaistų nuo maliarijos vartojimo.
Pasitikrinti, ar į šalį, į kurią vykstate, privaloma ar rekomenduojama pasiskiepyti nuo tam tikrų ligų, ir kokių priemonių būtina imtis, galite šioje interneto svetainės skiltyje pasirinkę šalį, į kurią keliausite.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
