„Pratybose dalyvauja 115 institucijų, tai įskaitant ir 60 savivaldybių, kurios visos įsitraukė, taip pat ir Lietuvos bankas, visos ministerijos, kitos institucijos“, – žurnalistams pirmadienį apie prasidėjusias pratybas pasakojo Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Jo teigimu, pratybų metu pasitelkiamas netikėtumo aspektas, kitaip tariant, pats situacijų scenarijus kinta kone kas valandą, stebinti, kaip į tai reaguoja institucijos.
„Tų situacijų yra per 100, tai iš esmės scenarijus, kas Lietuvoje dedasi, kinta kiekvieną valandą, vis kažkas naujo įkrenta į bendrą aplinką. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad tai apsunkina mūsų veikimą. (...) Netikėtumas ir yra esmė, siekiant patikrinti mūsų gebėjimą įsivertinti situaciją ir priimti tuos sprendimus, kurie yra greiti ir patys teisingiausi“, – aiškino NKVC vadovas.
Pasak V. Vitkausko, vienas svarbiausių pratybų akcentų – treniruoti civilių gebėjimą padėti kariuomenei, kuriai ekstremalios ar karo situacijos metu tektų pagrindinė užduotis – ginti šalį.
„Svarbus momentas – parama kariuomenei. Visos mobilizacijos esmė yra kaip mes teikiame paramą kariuomenei, kad kariuomenei nereikėtų blaškytis, kad ji būtų koncentruota į valstybės gynybą, o mes, kaip institucijos, padėtume tenkinti jų poreikius. Be to, rūpinamės civiliniu sektoriumi, užtikrindami gyventojų saugumą, aprūpinimą elektra, maistu ir panašiai“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pratybose dalyvaus ir dalis populiarių prekybos centrų. Jie testuos savo gebėjimus dirbti kartu su valstybės institucijomis krizių metu. Dėl to, pasak V. Vitkausko, gyventojai prie parduotuvių gali išvysti budinčius šaulius.
„Galbūt pamatysime prie tų parduotuvių Šaulių sąjungos narių judėjimus dėl fizinės apsaugos, tai gal šiek tiek to judesio karinio bus daugiau negu įprastai“, – sakė V. Vitkauskas.
Viceministras: planuojame pašaukti apie 5 tūkst. aktyvaus rezervo karių
Kaip pasakojo krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, į plataus masto pratybas bus įtraukiami ir aktyvaus rezervo kariai – jų bus pašaukta apie 5 tūkst.
„Šiai dienai mes planuojame pašaukti apie 5 tūkstančius aktyvaus rezervo karių, iš kurių apie 3 tūkstančiai realiai prisijungs prie pakartotinių pratybų. Dar apie 2 tūkstančius mes įtrauksime grynai procedūriškai patikrinti, kad jie gauna signalą, užsiregistruoja, atlieka tam tikrus medicininius patikrinimus ir taip įsitraukia į pratybas“, – žurnalistams pasakojo T. Godliauskas.
Viceminstro teigimu, tikėtina, jog kai kuriuose miestuose ar regionuose gyventojai pamatys daugiau karių, karinės technikos, tačiau tai, pasak T. Godliausko, įprastam gyvenimo ritmui įtakos nepadarys.
„Šiauliai, apie Vilnių, Trakai, prie Klaipėdos. Taip pat yra judėjimas tarp poligonų, nes didžioji dalis karinių pratybų vyks poligonų teritorijose. Tai galima sakyti, kad selektyviai tam tikruose miestuose, pavyzdžiui, Šiauliuose, kur tikriname civilinę ir karinę koordinaciją, kariai bus išsisklaidę, judėjimo kontroliavimą vykdys, bet tai neįtakos bendro gyvenimo rimto, tai neįtakos ūkinės veiklos“, – apie vietas, kur pratybų metu bus galima matyti karių judėjimą, kalbėjo T. Godliauskas.
Bus praktiškai treniruojamasi gyventojų evakuacijai iš Vilniaus
Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo beveik savaitę truksiančios didžiausios Nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos „Vyčio skliautas“.
Antrus metus vyksiančias pratybas koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras bei Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas.
„Vyčio skliauto“ pratybų metu bus testuojami institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių veiksmai bei sąveika konvencinių ir grėsmių akivaizdoje.
Numatoma, kad spalio 7 – 8 dienomis bus praktiškai treniruojamasi gyventojų evakuacijai iš Vilniaus geležinkelio stoties į kitas Lietuvos savivaldybes.
Be to, pratybose „Vyčio skliautas“ numatomas veiksmų oro pavojaus atveju testavimas. Jis apims Lietuvos pajėgumų identifikuoti ir eliminuoti ore kylančias grėsmes įvertinimą bei Lietuvos kariuomenės, VSAT, VAT, PD ir kitų institucijų sąveikos algoritmų testavimą.
Taip pat bus testuojamas visuomenės gyventojų perspėjimas ir informavimas. Mokymų tikslais bus įjungiamos perspėjimo sirenos, siunčiamas Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos pranešimas, vykdoma komunikacija žiniasklaidos priemonėse.
Taip pat bus vertinamas ligoninių pasirengimas vykdyti šių įstaigų persitvarkymą į mobilizacijos režimą. Be to, pratybų metu numatoma testuoti gydymo įstaigų veiklos tęstinumą užtikrinant paslaugas gyventojams sparčiai besikeičiančioje saugumo aplinkoje.
Tuo pačiu verta atkreipti dėmesį, kad pratybų „Vyčio skliautas“ metu bus treniruojamas ir komendantūrų tinklas. Jų vienetai pratybų metu praktiškai vykdys gyvybiškai svarbias funkcijas užtikrinančios infrastruktūros objektų apsaugą.
Taip pat numatytų užduočių vykdymui bus pasitelktos ir nevyriausybinės organizacijos. Pratybose dalyvaus Šiaulių sąjunga, „Raudonasis kryžius“, „Caritas“, „Maisto bankas“, „Maltos ordinas“. Lietuvos diasporą užsienyje pratybose atstovaus Pasaulio lietuvių bendruomenė.
Be to, sąveiką su valstybės institucijomis krizių akivaizdoje testuos ir keturi didieji maisto prekybos tinklai „Maxima“, Rimi“, „Lidl“ ir „Iki“.
Pratybos jau vyksta nuo rugsėjo
Rugsėjo 2 d. Lietuvos kariuomenė pradėjo „Perkūno“ serijos valstybės ginkluotas gynybos pratybas „Perkūno griausmas 2025“. Šie mokymai apjungs daugelį Lietuvos teritorijoje vykstančių mažesnių pratybų, kuriose per du mėnesius iš viso dalyvaus apie 17 tūkstančių Lietuvos ir sąjungininkų karių. Pratybos vyks poligonuose ir civilinėse teritorijose, keliuose bus galima sutikti karinės technikos kolonas, skraidys kariniai orlaiviai, bus naudojamos imitacinės ir garsinės priemonės.
„Mūsų tikslas – karinį rengimą orientuoti į tai, kad visi vienetai pasiektų ir išlaikytų parengtį vykdyti valstybės ginkluotosios gynybos plano užduotis. Šis planas apima visą Lietuvos kariuomenę ir kitas institucijas įeinančias į ginkluotųjų pajėgų sudėtį. Planas ir institucijų koordinacija bus tikrinami pratybų „Perkūno griausmas“ metu šį rudenį.“ – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.
Pratybos tiesiogiai susijusios su realiais gynybos planais ir jų fragmentų treniravimusi, jose planuoti ir atlikti ginkluotos gynybos užduotis treniruosis Ginkluotųjų pajėgų vadavietė, Lietuvos kariuomenės ginkluotojų pajėgų vienetų ir institucijų vadavietės, kariniai vienetai ir kariai, taip pat karo komendantūros bei savivaldos institucijos.
Valstybės gynybos ir Valstybės ginkluotos gynybos planų elementai pratybose „Perkūno griausmas 2025“ bus treniruojami eilėje mažesnių pratybų: bendros pratybos su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) „Priedanga-25“, kurių metu bus stiprinamas pasienio ruožas, LK pratybos su VRM Jungtinėmis specialiųjų operacijų pajėgomis „Jungtinės greitojo reagavimo pajėgos 2025“, pratybos „Vyčio skliautas/Pasitikėjimas 2025“, pratybos „Perkūno bastionas 2025“ skirtos komendantinių vienetų rengimui. Rugsėjo-spalio mėnesiais taip pat vyks kasmetinės Lietuvos kariuomenės pratybos, kaip „Inžinierių griausmas 2025“, „Geležinis vilkas 2025 II“ „Stiprus grifonas 2025“.
Pratybų „Priedanga-25“ metu kartu su VSAT bus vykdomos sienos apsaugos sustiprinimo operacijos – Taikos meto užduočių vienetai sustiprins pasienio ruožus ir kartu su VSAT vykdyti patruliavimą ir sienos kontrolę. Panašiu metu prasidėsiančiose Greitojo reagavimo pajėgose budinčių karinių vienetų pratybose bus treniruojamasi atsakyti į valstybės sienos pažeidimo, nekonvencinio pobūdžio hibridinės (ginkluotos) veiklos geležinkelio ruože ir vietinio pobūdžio ginkluoto incidento grėsmes. Planuojama treniruoti Greitojo reagavimo pajėgų sąveiką su VRM institucijomis, savivaldybe bei vykdyti padalinių ir infrastruktūros objektų perėmimo/perdavimo procedūras.
„Perkūno griausmas 2025“ kontekste vyksiančių pratybų „Perkūno bastionas 2025“ metu bus įgalinti ir karo komendantai, kurie priskirtose savivaldybėse vykdys sąveiką su ginkluotojų pajėgų vienetais šalyje įvedus mobilizaciją ir karo padėtį. Vyks rezervo šaukimo procedūrų, revizijos procedūrų, karo komendantūrų operacinių planų treniruotės.
Lygiagrečiai pratyboms „Perkūno griausmas 2025“ vyks Vokietijos brigados 45-osios brigados lauko pratybų „Grand Eagle 25“ (liet. Didysis erelis) metu į Lietuvą atvyks apie 2000 karių iš Vokietijos 37-osios brigados, kurie prisijungs prie 45-osios brigados karių. NATO pratybų „Northern Coasts“ (liet. Šiaurės krantai) metu Vokietijos JAV ir Lietuvos laivai patruliuos Baltijos jūroje. Taip pat šiame laikotarpyje Jungtinių Amerikos Valstijų kariai vykdys vadaviečių pratybas „Iron Fist“ (liet. Geležinis kumštis), kurių metu sąjungininkų pajėgos persidislokuos iš Lenkijos į Suvalkų koridorių. NATO pratybų „Steadfast Duel 2025“ (liet. Tvirta dvikova) metu siekiama treniruoti NATO valdymo ir pajėgų struktūrų elementus vykdyti atgrasymo ir gynybos operacijas, pagal regioninius planus euroatlantinėje operacinėje aplinkoje, sinchronizavimą tarp regioninių planų ir sąjungininkų nacionalinių planų.
„Perkūno griausmas 2025“ pratybos vykdomos siekiant sukoordinuoti Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų pajėgų, valstybės institucijų, savivaldos ir piliečių pastangas. Mobilizacija, karo prievolininkų šaukimas, karo komendantūrų įkūrimas, Strateginės vadavietės išskleidimas ir kiti pratybose planuojami treniruoti veiksmai orientuojami į vieną tikslą – valstybės mastu pasiruošti valstybės ginkluotai gynybai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
