Mirė du vyresni nei 70-ies ir vienas vyresnis nei 80-ies metų žmogus. Pastarasis iš jų buvo visiškai paskiepytas, likę – pilnai nepaskiepyti.
14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 317,4 atvejo, o septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis siekia 5,7 procento.
Šalyje per praėjusią parą atlikti 3395 molekuliniai (PGR) ir 3578 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 683 COVID-19 pacientai, 73 iš jų – reanimacijoje, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Bendri COVID-19 pacientų ligoninėse rodikliai per parą išaugo daugiau nei 40-čia, penkiais asmenimis daugiau guli reanimacijos skyriuose.
Deguonis papildomai tiekiamas 592 žmonėms, 49 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 49 žmonės. Ankstesnę parą tokių buvo 50.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 302 tūkst. 979 žmonės, iš jų tebeserga 8057.
Nuo COVID-19 ligos iš viso mirė 4612 žmonės, iš jų pilnai paskiepyti buvo 43. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 9319 mirčių.
Kuo delta atmaina tokia pavojinga?
Nors gerokai sparčiau plintanti koronaviruso delta atmaina jau tapo vyraujanti pasaulyje, nerimą kelia atsirandančios naujos viruso atmainos. Ką reikia žinoti apie delta atmainą, dalinasi Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof, habil. dr. Julius Kalibatas.
Koronaviruso delta atmaina, taip dar neseniai tik praėjusių metų gruodžio mėnesį nustatyta Indijoje, atrodo, baigia užkariauti jau visą pasaulį, iškeldama vis naujus iššūkius tiek sveikatos apsaugos sistemoms, mokslininkams ir, savaime, suprantama, politikams. Dar blogiau, atsiranda nieko gero nežadančios SARS-CoV-2 atmainos delta plius, epsilon, kappa, lambda, miu ir netolimoje perspektyvoje, matomai, dar daugiau koronaviruso pavojingesnių variantų.
Kiekvieno viruso pagrindinė išgyvenimo sąlyga – kuo didesnis kiekis mutacijų per trumpiausią laiką, kas leidžia atsitiktinai atsirasti vienai ar kitai mutacijai, kuri padidina viruso užkrečiamumo galimybes, atsparumą aplinkai (temperatūros svyravimams, sausrai, spinduliuotei, rūgščiai ar šarminei aplinkai ir pan.).
Savaime suprantama, viruso neturi suspėti sunaikinti šeimininko imuninė sistema, kol virusas nespėjo pasidauginti ir užkrėsti aplinkinių. Bet kokio viruso pavojingumą galima įvertinti pagal jo užkrečiamumo lygį, diagnostikos galimybes, ligos sunkumą (aukų skaičių) bei vakcinos efektyvumą.
Taigi, kuo taip yra pavojinga SARS-CoV-2 delta atmaina bei šios atmainos variantai. Moksliniai viruso genomo tyrimai parodė, jog dėl įvykusių mutacijų koronaviruso spyglio baltyme pasikeitė amino rūgščių seka, dėl ko ženkliai pagerėjo viruso galimybės patekti į ląsteles.
Jeigu pradinio koronaviruso varianto prilipimo ir patekimo į ląsteles galimybės buvo vertinamos mažiau negu 40 proc., tai alfa atmainos jos padidėjo iki 50 proc., o delta ir jos variantų daugiau kaip 75 proc. Dėl to ženkliai išaugo užkrečiamumo lygis. Taip, JAV mokslininkų nuomone, jei nuo britiškos alfa atmainos buvo 50–60 proc. didesnė užkrėtimo galimybė, lyginant su pradiniu koronaviruso variantu, tai jau delta atmainos užkrečiamumo lygis tapo 50 proc. aukštesnis už alfa atmainą. Japonų mokslininkai nurodo, kad delta atmaina yra 2,5 karto labiau užkrečiama, lyginant su pirminiu SARS-CoV-2, bet jiems dar didesnį nerimą kelia jau atsirandantys nauji delta variantai, pasižymintys dideliu užkrečiamumu.