Atsiradus delta atmainai, kai kurie žinomi mokslininkai netgi įspėjo, kad kolektyvinis imunitetas yra iliuzija, rašo politico.eu.
Delta atmaina pirmą kartą aptikta Indijoje, bet dabar dominuoja daugelyje pasaulio šalių, įskaitant daugumą Europos valstybių. Ši koronaviruso atmaina yra dvigubai lengviau užkrečiama nei ankstesni variantai, ir yra šiek tiek įrodymų, kad gali sukelti sunkesnę ligą.
Nerimą kelia tai, kad skiepai nesustabdo atmainos plitimo. Tiesą sakant, Andrew Pollardas, „Oxford Vaccine Group“ vadovas ir vienas iš „Oxford/AstraZeneca“ vakcinos kūrėjų, įspėjo, kad „kolektyvinis imunitetas nėra įmanomas“ plintant delta atmainai. Ir jei kas nors nebus pasiskiepijęs, negalės išvengti šio varianto, sakė jis grupei tarppartinių britų parlamentarų. „Kiekvienas, kuris dar nėra pasiskiepijęss, tam tikru momentu susidurs su virusu“, – teigė jis.
Mokslininkai ir vyriausybės dabar visiškai kitaip mato pandemijos ateitį. Kolektyvinis imunitetas gali pasirodyti per silpnas, o virusas ir toliau plinta, nors ir lėčiau.
Tikimasi, kad padidės paskiepytų hospitalizuotų pacientų dalis, tačiau duomenys vis dar rodo, kad imunizuoti žmonės turėtų turėti aukštą apsaugos nuo sunkių ligų lygį. Tai tikrai ne tokia pandemijos ateitis, kurią daugelis įsivaizdavo, tačiau bent jau esant dideliam vakcinacijos lygiui, sveikatos sistemos neturėtų nesusitvarkyti.
Tačiau iškyla didesnė grėsmė – nauja ir dar labiau užkrečiama koronaviruso atmaina.
Viskas apie delta atmainą
Buvo tikimasi, kad vakcina nuo koronaviruso padarys du dalykus – neleis paskiepytam asmeniui užsikrėsti, ir taip pat neleis kitam asmeniui, net ir nejaučiančiam simptomų, platinti virusą.
Kalbant apie delta atmainą, pirminiai duomenys rodo, kad nė vienas iš šių dalykų nebus įmanomas. Nors mokslininkai patvirtino, kad paskiepyti asmenys gali užsikrėsti, nes „nė viena vakcina nėra 100 procentų efektyvi“, akivaizdu, jog vakcinos veiksmingumą delta atmaina paveikė labiau nei kiti koronaviruso variantai.
Vienas tyrimas, paskelbtas „New England Journal of Medicine“, parodė, kad „BioNTech/Pfizer“ vakcinos veiksmingumas prieš delta atmainą buvo 88 proc., o „Oxford/AstraZeneca“ vakcinos – 67 proc.
Kitas tyrimas, kuriam vadovavo Londono imperatoriškasis koledžas, parodė, kad nors pilnai paskiepyti žmonės tris kartus rečiau serga virusu, jų rizika nėra lygi nuliui. „Žinoma, kad delta atmaina yra labai užkrečiama, todėl išnagrinėję savo ir kitų duomenis matome, kad infekcija užsikrėsti gali pilnai paskiepyti žmonės“, – sakė infekcinių ligų dinamikos profesorius Stevenas Riley.
Nors nerimaujama dėl to, kad žmonėms, net ir po gana lengvos infekcijos išlieka tam tikri koronaviruso simptomai, didžiausią susirūpinimą mokslininkams ir sveikatos apsaugos specialistams kelia susirgimai, dėl kurių užsikrėtusiuosius reikia guldyti į ligoninę ir nuo kurių mirštama.
„New England Journal of Medicine“ tyrime nebuvo pakankamai duomenų, kad būtų galima padaryti išvadas apie veiksmingumą kovojant su sunkiomis ligomis ir mirtimi. Tačiau birželio mėnesį Škotijoje atliktas tyrimas parodė niūrų vaizdą, rodantį, kad hospitalizavimo rizika užsikrėtus delta variantu, palyginus su pradiniu alfa variantu, yra dvigubai didesnė.
Rugpjūčio 6 d. Anglijos Visuomenės sveikatos agentūros (PHE) duomenys taip pat parodė, kad prieš kelias savaites 35 proc. žmonių, kurie buvo paguldyti į ligoninę po to, kai užsikrėtė delta atmaina, buvo pilnai paskiepyti. PHE perspėjo, kad šis procentas didės, nes daugiau žmonių bus vakcinuojami.
Tačiau mokslininkai tvirtina, kad šie duomenys vis dar nuteikia pozityviai. „Tai, kad tik 34,9 proc. ligoninėje esančių asmenų buvo pilnai paskiepyti, reiškia, kad vakcinos veikia, net ir prieš delta variantą, – žurnalistams komentuodamas sakė Londono imperatoriškojo koledžo eksperimentinės medicinos profesorius Peteris Openshaw. – Vakcinos neapsaugo nuo delta atmainos taip gerai, kaip nuo ankstesnių atmainų, tačiau jos vis dar užkerta kelią rimtoms ligoms ir mirtims.“
Atmaina plinta
Yra nerimaujama dėl perdavimo – buvo tikimasi, kad tie, kurie bus pilnai paskiepyti, o vėliau užsikrės virusu, rečiau perduos virusą kitiems. Duomenys čia dar nėra aiškūs, bet neatrodo gerai.
PHE instruktaže teigiama, jog pirminės išvados „rodo, kad viruso lygis tuose, kurie užsikrėtę delta atmaina jau buvo paskiepyti, gali būti panašus į nepaskiepytų žmonių lygį“. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras turi panašią poziciją, kurioje teigiama, kad pilnai paskiepyti žmonės, užsikrėtę šia atmaina, „gali virusą perduoti kitiems“. Šiuo metu jie tiria, ar žmonės, nejaučiantys simptomų, taip pat gali užkrėsti kitus.
Profesorius Peteris Openshaw teigė, kad duomenys apie viruso lygį paskiepytų žmonių organizmuose buvo „nuviliantys“, tačiau „gera žinia“ yra ta, kad virusą iš organizmo pašalina greičiau tie, kurie yra pasiskiepiję. „Taigi, pasiskiepijusių žmonių viruso perdavimo laikotarpis gali būti trumpesnis“, – paaiškino jis.
A. Pollardas tai pakartojo, sakydamas parlamentarams, kad paskiepyti žmonės „atsikrato“ viruso per trumpesnį laiką – turėjo mintyje, kad užkrato perdavimas bus sulėtintas.
Galiausiai visi įrodymai reiškia, kad kolektyvinis imunitetas yra „mistinis“ tikslas, sakė A. Pollardas. Paulas Hunteris, Rytų Anglijos universiteto sveikatos apsaugos profesorius, sutinka, sakydamas, kad bandos imuniteto idėja, kai vakcinuotieji arba prasirgę žmonės suteikia netiesioginę apsaugą nepasiskiepijusiems, yra „neįgyvendinama“.
Tačiau tai tikrai nėra visiškai blogos naujienos, nes vakcinos „žymiai efektyviau apsaugo nuo sunkios ligos“, – sakė P. Hunteris.
Baiminamasi naujų atmainų
Tačiau daugelis mokslininkų teigia, kad ateityje susidursime su žymiai didesne problema nei delta atmainos plitimas. A. Pollardas baiminasi, kad „tai, ką virusas sukurs toliau, yra variantas, kuris galbūt dar lengviau plis vakcinuotose populiacijose“.
Pasaulio sveikatos organizacija kelis mėnesius kartojo tą patį – neužtikrinusios, kad visur būtų aukštas vakcinavimo lygis, turtingesnės šalys šaudo sau į kojas.
„Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėjo, kad nuo pirmojo pranešimo apie COVID-19, virusas keitėsi ir jis keičiasi toliau, – liepos pabaigoje spaudos konferencijoje sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. – Iki šiol atsirado keturios nerimą keliančios atmainos, ir jų bus daugiau, kol virusas plis.“
Dėl to PSO ragina turtingesnes šalis iki rugsėjo pabaigos neskiepyti žmonių trečiosiomis dozėmis, kad būtų vakcinuota bent 10 proc. populiacijos. Tačiau kelios šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Prancūziją ir Vengriją, ignoruoja prašymą ir artimiausiais mėnesiais pradeda arba planuoja pradėti skiepyti trečiosiomis dozėmis.
Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos farmakoepidemiologijos profesorius Stephenas Evansas, aiškindamas, kodėl tai yra neapgalvotas sprendimas, žurnalistams sakė, kad jei žmogui, gyvenančiam JK, suteikiama trečioji vakcinos dozė, iš kitų šalių atimama pirmoji.
„Dėl to tose šalyse gali atsirasti atmainų, kurios bus atsparesnės vakcinoms nei delta atmaina, ir jos galiausiai pasieks mus visus“, – sakė jis.
