Šalyje atlikta 18 tūkst. 713 molekulinių (PGR) ir 6467 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 576,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,8 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 263 tūkst. 475 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvas 237 tūkst. 431 asmuo, deklaruoti 190 tūkst. 349 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 16 tūkst. 784 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 63 tūkst. 866.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4084 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8247 mirtys.
Deguonis papildomai tiekiamas 1007 ligoniams, 48 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 128 žmonės.
Karantino labiau kol kas nešvelnins
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kol kas epidemiologinė situacija neleidžia labiau švelninti karantiną, pažymi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji akcentuoja, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje nesikeičia kelias savaites ir lieka vienodai sudėtinga.
Erdvės pokyčiams nėra
„Tikrai nėra šią savaitę jokių pasiūlymų. Artimiausiomis savaitėmis priklausys nuo epidemiologinės situacijos, kaip ji klostysis. Kol kas ji yra tokia pat stabili, kaip ir buvo. Ne patenkinama, bet stabili. Atvejų skaičius yra panašus. Įtampa ligoninėse Vilniaus regione vis dar išlieka, nors ir mažesnė negu prieš porą savaičių.
Vadinasi, kažkokiems ypatingiems laisvinimams didelės erdvės nėra. Kažkokiems techniniams pakeitimams ar mažesniems pokyčiams vietos gal ir atsirastų, bet iš anksto nenoriu spėlioti“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Susitikimų su šeimomis dar teks palaukti
Taip pat premjerė pripažįsta, kad artimiausiu metu nebus keičiamos taisyklės dėl namų ūkių susitikimų uždarose erdvėse.
„Yra skirtumas sąlygų, kuriomis jūs galite susidurti su kitais namų ūkiais. Pavyzdžiui, kine jūs turi sėdėti su kauke, tam tikru atstumu vieni nuo kitų, negalite valgyti. Tai nėra visiškai tapatus dalykas, kad mes galėtume imti ir prilyginti, kad, jeigu kine galime būti su kitu namų ūkiu, tai galime ir namie būti su kitu namų ūkiu.
Nes jau, kaip namuose jūs laikotės saugumo reikalavimų, niekas negali ir nėra pajėgus įvertinti. Kol kas šis apribojimas išlieka, bet nesakau, kad taip bus visą laiką“, – pridūrė I. Šimonytė.
Kol iki vasaros pradžios galioja karantinas, draudžiami daugiau nei vienos šeimos ar vieno namų ūkio artimi kontaktai. Nebent susitikimas vyksta atviroje erdvėje arba būtina suteikti pagalbą, ar pasirūpinti savimi pasirūpinti negalinčiais asmenimis.
Leidžiama susitikti dviem šeimoms arba dviem namų ūkiams, jeigu viename iš jų yra ne daugiau kaip vienas suaugęs asmuo arba vienas asmuo ir jo nepilnamečiai vaikai, arba namų ūkis, kuriame yra nuolatinės priežiūros ir slaugos reikalaujantis asmuo.
Tačiau tokiems artimus kontaktus turintiems šeimų ar namų ūkio nariams būtų draudžiama turėti artimus kontaktus su kitais asmenimis.
