„Vilniaus mokyklose mes labai aiškiai pastebime, kad siekiant sklandžiai pradėti pradinį ugdymą vykdyti valstybine kalba vienas pagrindinių iššūkių yra itin žemas mokinių lankiusių darželius nevalstybine kalba (...) lietuvių kalbos žinių lygis“, – pirmadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto rengtoje diskusijoje sakė Vilniaus savivaldybės Švietimo reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Vaitiekūnas.
„Manome, kad būtina stiprinti lietuvių kalbos žinių lygį ikimokykliniame, priešmokykliniame ugdyme ir kuo platesnis perėjimas prie ugdymo valstybine kalba leistų turėti teigiamą efektą Vilniaus mieste“, – pridūrė jis.
Anot V. Vaitiekūno, nesudarant galimybių susiformuoti tinkamiems lietuvių kalbos įgūdžiams pradiniame etape, vaikams užkertamas kelias rinktis ugdymą valstybine kalba ir kitose pakopose.
Visagino savivaldybės vicemerė Aleksandra Grigienė teigė, kad šiemet atlikus ikimokyklinio ugdymo tinklo pertvarką ir atsižvelgus į tuštėjančius rusakalbių vaikų darželius, vienas jų prijungtas prie darželio, kuriame vaikai ugdomi lietuvių kalba.
„Esam prijungę rusakalbį darželį prie lietuviakalbio darželio ir jokios tragedijos nei iš tėvų, nei iš darbuotojų nėra. Žmonės puikiai jau supranta, kad be valstybinės kalbos jiems tiesiog yra sunku gyventi ir sunku mokytis“, – sakė
„Visaginas, nors atrodo labai jautrus miestas turėtų būti šiems klausimams, esam tikrai pribrendę pertvarkoms“, – kalbėjo ji.
Didžioji dalis besimokančių rusų kalba – Lietuvos piliečiai
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus Simono Šabanovo pateiktais duomenimis, 2025–2026 mokslo metais preliminariai Lietuvoje veikia 51 bendrojo ugdymo mokykla, kurioje mokoma rusų kalba.
Šis skaičius, anot jo, reikšmingai nepakito nuo 2021–2022 mokslo metų, kuomet veikė taip pat 51 tokia mokykla. Tuo metu mokinių skaičius ūgtelėjo prasidėjus karui Ukrainoje.
„Žiūrint į mokinių skaičių, kurie besimoko rusų kalba arba tose mokyklose, kur yra mokoma rusų kalba, tai atkreipiu dėmesį, kad atvykus ukrainiečių pabėgėliams, tas skaičius padidėjo apie 3 tūkst. mokinių, bet žiūrint į statistinę analizę, galime pastebėti, kad tai tas skaičius nuosekliai mažėja“, – kalbėjo jis.
2021–2022 mokslo metais rusų kalba mokėsi 16,5 tūkst. mokinių, jų skaičius 2022–2023 mokslo metais išaugo iki 19 tūkst., šiais mokslo metais jis siekia 17,9 tūkst. mokinių.
Didžioji dalis jų – 11,18 tūkst. – mokosi Vilniaus mieste, antroje vietoje pagal rusų kalba besimokančių skaičių rikiuojasi Klaipėda – 3,6 tūkst., toliau – Visagino, Kauno, Vilniaus rajono savivaldybės.
NŠA duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia 45 valstybinės ir šešios privačios mokyklos, kuriose mokoma rusų kalba. Didžiąją dalį rusų kalba besimokančių mokinių sudaro Lietuvos piliečiai.
„Rusų kalba besimokančių mokinių dalis didžioji yra vis tik Lietuvos Respublikos piliečiai ir tai sudaro beveik 76 proc. mokinių, iš Ukrainos atvykę yra 15 proc., Baltarusijos Respublikos yra 6 proc., kiti nesudaro kažkokio didesnio procento dalies“, – teigė S. Šabanovas.
Pasak NŠA vadovo, didžiausias skirtumas tarp besimokančiųjų rusų ir lietuvių kalbomis išryškėja lyginant lietuvių kalbos ir literatūros rezultatus.
„Atotrūkis, ypač lietuvių kalboje ir literatūroje gan ženklus ir tų mokinių, kurie mokosi rusų kalba (...) pasiekimai yra silpnesni, bet tas skirtumas mažėja keliaujant į vyresnes klases“, – sakė S. Šabanovas.
Tuo metu V. Vaitiekūnas, pristatęs statistiką apie sostinėje rusų kalba ugdomus mokinius, atkreipė dėmesį, kad, lyginant su besimokančiųjų lietuvių kalba rezultatais, visų egzaminų pasiekimai yra prastesni.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
