Apie tai užsimenama šiemetiniame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, kurį parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas.
„Lietuvos piliečiai, vykstantys į Ukrainą ir teikiantys paramą ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms ar vietos gyventojams, gali nukentėti nuo Rusijos žvalgybos pareigūnų. Ypač didelė rizika kyla asmenims, kurie vyksta į netoli karo veiksmų zonos esančias teritorijas. Jei Lietuvos piliečiai būtų sulaikyti Rusijos ginkluotųjų pajėgų ar jas remiančių grupuočių, jie būtų perduoti žvalgybos pareigūnams“, – rašoma dokumente.
„Toks atvejis buvo nustatytas 2022 m. pavasarį. Labai tikėtina, kad prieš sulaikytus Lietuvos piliečius tardymo metu būtų naudojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas, siekiant išsiaiškinti, ar asmuo neturi sąsajų su Ukrainos karinėmis ar žvalgybos institucijomis“, – teigia Lietuvos žvalgyba.
Lietuvos pilietį pralaikė 2 savaites
Tačiau kalbant bendrai Rusijos pajėgumai šnipinėti naudojantis žmogiškaisiais ištekliais Europoje yra labai sumažėję, nes Rusijai įsiveržus į Ukrainą Europos šalys išsiuntė apie 400 su diplomatine priedanga dirbusių Rusijos šnipų. Todėl dabar rusai veikiausiai labiau naudoja kibernetinį šnipinėjimą, vykdo žvalgybą iš savo teritorijos ar įdarbina vadinamuosius „nelegalus“ – asmenis, kurie naudojasi padirbtais dokumentais ir gyvena kokioje nors Europos šalyje su sukurta legenda.
Iš Lietuvos 2022 metais buvo išsiųsti 5 su diplomatine priedanga dirbę Rusijos šnipai. Prasidėjus karui buvo apribotas vizų išdavimas, todėl sumažėjo su Rusijos žvalgyba bendradarbiaujančių rusų galimybės lankytis Lietuvoje. Lietuvos žvalgyba mano, kad šitaip sumažėjus galimybėms rusai veikiausiai bandys prie sienos verbuoti tuos žmones, kurie neturi didelių galimybių sužinoti ypač svarbios informacijos.
Rusijos žvalgybos tarnybos paprastai aktyviai dirba prie sienos, o šiuo metu gali tapti dar aršesnės. Pavyzdžiui, pernai rugpjūtį Rusijos FSB Pasienio tarnyba sulaikė Lietuvos pilietį, kuris pasiklydęs kirto sieną. Jis buvo apklausiamas 3 paras, prieš jį naudotas psichologinis smurtas.
Rusijos žvalgybininkai tikrino lietuvio mobilųjį telefoną, klausinėjo apie kontaktus, ryšius su teisėsaugos, karinėmis ir žvalgybos institucijomis. Kadangi FSB rado, kad Lietuvos pilietis remia Ukrainą, grasino jį perduoti „Donecko liaudies respublikai“, kuris jis neva būtų teisiamas dėl terorizmo. Iš viso Lietuvos pilietis buvo sulaikytas 2 savaites.
Žvalgyba perspėja, kad žmonės besilankantys pasienyje su Rusija, kertantys Lietuvos ir Rusijos sieną gali susidurti su Rusijos FSB provokacijomis. Panašių bėdų gali kilti ir su Baltarusijos žvalgybininkais besilankant Baltarusijoje.
Apie šį incidentą Valstybės saugumo departamentas viešai pranešė 2022 m. rugsėjį. Tuomet skelbta, kad vyras prieš pat sulaikymą spėjo apie situaciją telefonu pranešti artimiesiems, o šie informavo Lietuvos pareigūnus. Vėliau telefonu vadybininku dirbantis Lietuvos pilietis buvo nepasiekiamas. Sulaikymo metu jis buvo apklausiamas tiek uniformuotų, tiek neuniformuotų Rusijos pareigūnų, įbauginti lietuvį rusai stengėsi demonstruodami šaunamuosius ginklus, peilius apnuogintais ašmenimis, elektros šoko prietaisus, o jei atsakymas nepatikdavo, plaštaka trenkdavo per galvą.
Baltarusijos KGB Lietuvoje šnipinėja savus
Baltarusijos žvalgyba labai didelį dėmesį skiria savo politinių pabėgėlių šnipinėjimui Lietuvoje. Kaip žinoma, po 2020 m. suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje ir prasidėjusių represijų į Lietuvą atvyko keliasdešimt tūkstančių baltarusių, iš kurių keli šimtai kirto sieną nelegaliai. Tarp šių pabėgėlių stengiasi įsimaišyti ir asmenys, kurie bendradarbiauja su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis ar teisėsaugos institucijomis.
Baltarusijos tarnybų bendradarbiai Lietuvoje renka informaciją apie demokratiškai nusiteikusius išeivius iš Baltarusijos, domisi Lietuvoje veikiančiomis baltarusių organizacijomis, nori sužinoti, kaip baltarusiai patenka į Lietuvą, kas ir kaip organizuoja jų atvykimą į Lietuvą. Grįžę tokie bendradarbiai panaudojami propagandai.
Pavyzdžiui, buvęs Baltarusijos OMON pareigūnas Andrejus Abramenka 2020 m. dalyvavo protestuose, todėl jam Baltarusijoje buvo iškelta baudžiamoji byla. 2021 m. A. Abramenka nelegaliai kirto Lietuvos-Baltarusijos sieną ir pasiprašė politinio prieglobsčio Lietuvoje. Po kelių mėnesių jis grįžo į Baltarusiją ir tapo propagandinio filmo herojumi: šmeižė pabėgėlių į Lietuvą patekimą organizuojančius baltarusius ir panašiai. Lietuvos žvalgyba mano, jog šis asmuo bendradarbiavo su Baltarusijos KGB.
Pasak žvalgybos, nuo 2021 m. Baltarusijos režimas ir KGB vykdo iniciatyvą „Kelias namo“, kurios tikslas – mainais už šnipinėjimą leisti baltarusių diasporos atstovams esą saugiai grįžti į Baltarusiją. Už šią suteiktą galimybę režimas verčia kai kuriuos Baltarusijos piliečius viešinti savo pabėgimo ir grįžimo istorijas šalies televizijos kanaluose. Baltarusijos opozicijos aktyvistai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai į asmenines „Telegram“ paskyras gauna kvietimus grįžti į Baltarusiją. Didelė dalis baltarusių diasporos Lietuvoje atstovų yra sulaukę tokių siūlymų.
