Daugiau – reportaže.
Ukrainietiški iešmai Panevėžyje gyvenančiam ukrainiečiui Vitalijui pravers bare, kurį planuoja atidaryti. Deja, kavinės atidarymo planus sujaukė netikėtai Vitalijų užklupęs kraujo vėžys.
„Mane pritrenkė baisi diagnozė, kad man onkologinė liga“, – pasakoja ukrainietis Vitalijus Nechristovas.
Bet gydytoja Vitalijų nuramino.
„Nereikia važiuoti į Vokietiją, Izraelį ar Angliją, mes turime gerus gydytojus“, – nuramino gydytoja.
Vitalijus Santaros klinikose atlaikė 5 chemoterapijos kursus, o vėliau prireikė ir kamieninių ląstelių transplantacijos.
„Jam gero negiminingo donoro nei lietuviškame, nei pasaulio registre neradome, tokiu atveju pagelbėjo jo sūnus, kuris pagal savo imuniteto žymenis visą laiką yra pusiau tapatus biologiškai“, – teigia Santaros klinikų gydytojas hematologas Andrius Žučenka.
Tai, kad Vitalijus pateko į Santaros klinikų gydytojų rankas, galima sakyti, išgelbėjo jam gyvybę.
„Pas mus Ukrainoje transplantacijų neatlieka, gydo, daro remisiją, žmogus gali gauti tablečių, bet tokio gydymo nėra“, – sako vyras.
Vitalijus giria Lietuvos gydytojus ir džiaugiasi dovanota sveikata.
„Negaliu sulaukti ryto, kad galėčiau eiti į darbą“, – džiaugiasi jis.
Gydymas Lietuvoje pigesnis ir kokybiškesnis
Santaros klinikos kaulų čiulpų transplantacijas atliko 37 ukrainiečiams.
„Kaulų čiulpų transplantacijos – vienas iš pagrindinių mūsų gydymo būdų, dėl ko užsienio pacientai atvyksta į mūsų centrą, ilgiausia patirtis su Latvijos pacientais“, – tikina A. Žučenka.
Santaros klinikos atliko transplantacijas 120-čiai latvių. Už jas sumokėjo Latvijos valdžia.
„Alogeninės kaulų čiulpų transplantacijos pilnas atlikimas nuo donoro paieškos iki sėkmingos transplantacijos, komplikacijų gydymu gali kainuoti nuo 150 iki 250 tūkstančių eurų“, – prideda A. Žučenka.
Čia atvažiuoja ir gydymo galimybes savo šalyje išnaudoję pacientai. Jie dalyvauja klinikiniuose tyrimuose, kurių metu taikoma moderniausia taikinių terapija. Kasmet Santaros klinikose gydomi virš 3000 užsieniečių, iš kurių apie porą tūkstančių yra Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai. Rusų ir baltarusių pastaraisiais metais ne tik Santaros klinikose bet ir kitose ligoninėse pasitaiko retai.
„Rusų ir baltarusių kilmės žmonės gyveno sanatorijose pakankamai ilgą laiką, 10,12,14 dienų, tai buvo iš tiesų dideli srautai, deja, jų dabar nėra, bet reikia ieškoti kitų rinkų“, – nurodo kelionių agentūros „Sveikas poilsis“ vadovė Liana Sokolova.
Filipui iš Jungtinės Karalystės vienoje privačioje Kauno ligoninėje gydytojai pakeitė klubo sąnarį. Šią kliniką surado žmona.
„Aš būčiau ilgai laukęs kęsdamas didelius skausmus“, – sako Jungtinės Karalystės gyventojas Philipas Shawas.
Tėvynėje Filipas operacijos būtų laukęs trejus ar ketverius metus. Lietuvoje ją padarė greičiau ir pigiau.
„Protezavimo, kelio arba klubo kainuoja apie 7000 eurų, pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje tokia operacija dažniausiai būna be reabilitacijos, ir kainuoja apie 14 tūkstančių eurų“, – teigia „Nordclinic“ atstovė Vaida Jonavičiūtė.
Sveikatos turizmas
Vien ortopedinių operacijų užsieniečiams ši klinika per metus atlieka iki 700. Užsieniečiai atvažiuoja plastinių operacijų, skrandžio mažinimo.
„Mes turbūt 5 procentus galimo potencialo išvystom medicinos turizmo srityje, bet realiai, kiek turim infrastruktūros, kiek turim gydytojų, kiek turim galimybių vystyti, tai esame infantilinėje stadijoje“, – komentuoja L. Paškevičius.
Ši Kauno klinika užsienio turistus vilioja jau daugiau nei dešimtmetį, ją pastebėjo ir užsienio žurnalistai.
Naujoms rinkoms ieškoti reikia pinigų, jų gydymo įstaigos tikisi iš naujos valdžios. Vyriausybės programoje numatyta, ieškoti pinigų šalies reklamai.
„Turėsime ieškoti kokiomis priemonėmis, kokiomis turizmo rūšims būtų efektyviausia ir prasmingiausia, esu tikras ir sveikatinimosi turizmas rastų savo dalį“, – tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
„Realiai, kada resursai išmėtomi – vienoje šalyje šaltibarščius pristato, kitoje šalyje akių operacijas, – išeina kakofoninė reklaminė kampanija“, – sako L. Paškevičius.
Sveikatos turistas šaliai labiau apsimoka – jis palieka kelis šimtus, o sveikatos – ne vieną dešimtį tūkstančių. Tačiau lietuviai pacientai užsieniečių antplūdžio prisibijo:
„Patiems yra sunku pakliūti pas gydytojus, eilės nežmoniškos, jeigu dar daugiau bus žmonių, užsieniečių, aš nežinau, bus dar sudėtingiau pakliūti.“
„Dar savų žmonių nesugebam priimt laiku į visas eiles, pas specialistus reikia laukti kosmiškai ilgai.“
„Pasižiūrėjus įstaigų apkrovimą, atrodo, jog jos labai apkrautos, bet jeigu įsigilinus vadybiškai, jeigu pasižiūrėjus kiekvieną kabinetą, kiekvieną operacinę, pamatysim, kad efektyvumui tikrai yra labai daug vietos“, – nurodo L. Paškevičius.
Anot medikų sąjūdžio pirmininkės, jei ir valstybinėse ligoninėse gydysis daugiau užsieniečių, mažiau gydytojų išeis dirbti privačiai.
„Didesnis sistemos finansavimas atsiliepia geresnėmis algomis, geresnėmis sąlygomis, geresne aparatūra, galimybe kelti kvalifikaciją“, – teigia Medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė
Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija spėja, kad Lietuvoje per metus gydosi iki 15 tūkstančių užsieniečių.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio viršuje.
Tai kas čia per nesąmonė