Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vaistinės pastarosiomis savaitėmis sulaukia vis daugiau pirkėjų, kurie perka vaistus ne tik nuo peršalimo ir virusų, bet ir nuo alergijos.
„Kiekvieną dieną parduodam antialerginių vaistų ir aišku tabletuotų formų padidėjimas maždaug 20 procentų yra. Šiuo metu labai daug alergijų, kvėpavimo takų alergijų, kurie pasireiškia ir čiauduliu, ir nosies varvėjimu, ir akių paraudimu. Žodžiu, visa tai yra padaugėję, ir dažniausiai yra jaunesnio amžiaus žmonėms“, – pasakoja vaistininkė, Jolita Skinderskienė.
Alergijos požymiai – tokie pat kaip ir pavasarį ar vasarą, kai alergiškus žmones vargina žydintys augalai.
Specialistai sako, kad dabar dėl alergijų kaltinti augalų nebereikėtų – negalavimų kaltininkai kiti.
„Iš žydinčių augalų yra dar viena kita kiečio žiedadulkė, bet tai tiek mažai, kad neturėtų turėti įtakos sveikatai. Šiandien ore turime mikroskopinių grybų sporų, jų visą rudenį tikrai yra daug, ir dar šiandien suskaičiavom yra ir juodgrybio, ir sausgrybio sporų“, – vardija Šiaulių akademijos profesorė Ingrida Šaulienė.
Didėja pelėsio koncentracija
Gydytoja alergologė klinikinė imunologė įtaria, kad į vaistines plūsta kenčiantys dėl visai kitos priežasties.
„Galvojam, gal jautruoliai pelėsiui. Rudenį yra pelėsių sporų padaugėjimas ore, koncentracija. Butuose, namuose padidėja dulkių erkių koncentracija“, – sako alergologė-klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė.
Pasak gydytojos, atvėsus orams, žmonės mažiau vėdina namus, didėja dulkių erkučių ir pelėsio koncentracija. Nevėdinant ir drėgmės, kurią taip mėgsta pelėsis, namuose daugiau.
„Sutrinka kvėpavimas ir miegas, daugiau jau reikia ir nosinių. Aišku, ką pirmiausia daro, bėga į vaistinę pirkti priešalerginius vaistus“, – kalba N. Vaičiulionienė.
Kalbinti žmonės prisipažįsta – kai namuose šalta taip, kad pas dvikojus šildytis ateina keturkojai, ne taip dažnai kyla ranka atidaryti langą vėdinimui, nors drėgmė ir nepatinka:
„Labai, kad jau varvėtų kažkur tai per stiklus ar per veidrodžius, nėra taip, nu bet jaučiasi toks nemalonumas.“
„Ir drėgna, ir šalta.“
„Po nakties šiek tiek vėdinu.“
„Vasarą ištisai, o dabar kiekvieną dieną po keliolika minučių.“
Reikia dažniau keisti patalynę
Vilnietės Tatjana ir Marina nusipirko net drėgmės surinktuvą, bet jis galutinai nuo pelėsio sukeltų negalavimų neišvaduoja.
„Aš bronchinę astmą turiu, tai turiu problemų. Alergija, sloga prasideda, čiaudulys“, – pasakoja vilnietės Tatjana ir Marina.
Kai drėgmės kambaryje daugiau nei 55 procentai, atsiranda sąlygos pelėsiui augti, grybeliui ir dulkių erkutėms veistis. Oro drėgmę namuose padidiname kvėpuodami, gamindami maistą, džiovindami drabužius.
„Reikia gal dažniau keisti patalynę, jau žino, kas turi problemų su dulkių erkutėm, kad reikia ne mažiau 60 laipsnių celsijaus vanduo, kad būtų karštas“, – kalba alergologė-klinikinė imunologė Nemira.
„Rekomenduočiau šiuo metų laikotarpiu apsauginę tokią priemonę – tai pasipurkšti nosį, kad būtų gleivinės drėgnos, tada alergenai turės mažiau įtakos organizmui“, – teigia vaistininkė Jolita.
Gali veistis ir žemėje
Pelėsis, kaip sako gydytoja, tyko ne tik vonioje ar ties virtuvės čiaupu.
„Žemė, vazonai – tai yra pelėsio irštva, galima būtų pasakyt. Kur veisiasi, kur yra jiem sąlygos sudarytos“, – vardija Nemira Vaičiulionienė.
Gėles ir vazonus gydytoja siūlo dažniau nuplauti, o paviršinį žemės sluoksnį pakeisti. Visgi, ar tikrai kenčiate nuo alergijos, gali nustatyti tik gydytojas.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
