alergija

Įvairios alergijos vis dažniau kamuoja ne tik žmones, bet ir gyvūnus. Ir tokių pacientų veterinarijos klinikos sulaukia daugiausia. Gyvūnai kenčia ne tik nuo alergijos maistui, žiedadulkėms ar smėliui, kartais kamuoja ir labai retos alergijos – metalinei maisto pakuotei. Ištirti, kam gyvūnas alergiškas, brangu, tad žmonės dažnai renkasi slopinti simptomus, o ne aiškintis priežastį.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų skubiosios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriaus vedėjos Violetos Radžiūnienės, šiemet per pastarąsias porą savaičių į ligoninę dėl gyvačių įkandimo kreipėsi net trys vaikai. Kiekvienų metų liepos 8 dieną minint Tarptautinę alergijos dieną siekiama atkreipti dėmesį į įvairias alergijas ir jų poveikį žmonių sveikatai.

Sergamumas alergijomis pasaulyje įgauna naują pagreitį, o ypač jautri ir dažna ši problema yra vaikystėje. Todėl gydytojai įspėja tėvus nebandyti vaikų auginti per daug steriliai, mat tai gali pridaryti tik didesnės bėdos. VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytoja vaikų alergologė dr. Ieva Adomaitė priminė, kad alergija yra nenormali organizmo imuninės sistemos reakcija į vieną ar kitą išorės dirgiklį.

Vasarą skubame daugiau laiko leisti gamtoje, tačiau neišvengiamai susiduriame ir su joje gyvenančiais įvairiais gyviais. Susidūrimas su dalimi jų gali baigtis ir visai nemaloniai. Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas pasidalino, kaip reikėtų atpažinti įvairių vabzdžių įgėlimus ir kaip sau padėti.

Antihistaminiai arba plačiau visuomenei kaip vaistai nuo alergijos žinomi preparatai šiomis dienomis ypatingai dažnai vartojami lėtinės dilgėlinės ir alerginio rinito gydymui. Skaičiuojama, kad šių vaistų suvartojimas tik augs, tad pacientams labai svarbu rinktis kuo naujesnius vaistinius preparatus, kurie turi mažiau nepageidaujamų poveikių ir mažiau kenkia darbingumui.

„Mūsų ligoninėje gydomi tik suaugusieji, tačiau pasitaiko išskirtinių atvejų, kai Skubios pagalbos skyriuje pagalba suteikiama vaikui. Taip nutiko ir visai neseniai – skyriaus komanda išgelbėjo anafilaksinio šoko ištiktą vaiką. Ši būsena mažąjį pacientą ištiko įgėlus širšei“, – istorija dalinasi Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė.

Alergijos – viena dažniausiai šiuolaikinius žmones kamuojančių problemų. Informacijos apie alerginį rinitą, lėtinę dilgėlinę, alerginę slogą, šienligę – apstu, tačiau trūksta informacijos apie tai, kaip pasirinkti saugiausią gydymą nuo alerginio rinito ir lėtinės dilgėlinės.

Jau anksčiau mokslininkų tyrimai įspėjo, kad astma, šienligė ar atopinis dermatitas gali būti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. O dabar pirmą kartą daroma prielaida apie alergijos maistui keliamą pavojų. Gali būti, kad ateityje širdies ligų profilaktikai bus rekomenduojama atlikti ir kraujo tyrimus dėl alergijos.

Niujorke gyvenanti profesionali baleto šokėja Orla Baxendale mirė nuo alerginės reakcijos suvalgiusi sausainių, kuriuose buvo žemės riešutų, nors ant pakuotės tai nebuvo pažymėta. Britų baleto šokėjos šeima padavė į teismą prekybos centrą, kai jų dukra mirė nuo alerginės reakcijos suvalgiusi jame pirktų sausainių.

Prasidėjus karštiems orams vaistininkai praneša – ženkliai išaugo vaistinių preparatų nuo alergijų ir jų komplikacijų bei antibiotikų bei saulės kosmetikos pardavimai. Vaistininkai priduria, kad prasidėjus grilio ir uogų sezonui pastebima, jog gyventojai dažniau susiduria su virškinimo problemomis. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad prasidėjus karštiems orams labai išaugo vaistų nuo alergijų komplikacijų pardavimai.

Vaistininkai skaičiuoja, kad šių metų balandį vaistinių preparatų nuo alergijos įsigyta trečdaliu daugiau nei pernai. Ilgametės tendencijos rodo, kad alergizuojančių augalų žydėjimas tęsis ir gegužę, tad žiedadulkių alergijos kamuojamiems žmonėms patariama skirti daugiau dėmesio šios nemalonios ligos prevencijai. „Ryškesnė pavasarinių alergijų pradžia Lietuvoje paprastai būna kovą, kuomet žydi lazdynai, alksniai.

Bronchinė astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuria serga 5–8 proc. populiacijos. Nors liga yra visam gyvenimui, kodėl ji atsiranda, nėra iki galo žinoma. Tiesa, bronchinę astmą galima išmokti valdyti, o tam tikrais gyvensenos įpročiais ir sumažinti tikimybę susirgti. Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų gydytojos pulmonologės Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja pulmonologė doc. Virginija Šileikienė bronchinės astmos supratimas istoriškai labai keitėsi.

Šiuo metu besiskleidžiantys pumpurai ne tik džiugina savo grožiu, bet ir sukelia tam tikrų negalavimų kai kuriems žmoonėms. Higienos institutas įspėja, kad dabar vykstantis žiedadulkių plitimo pikas ypač pavojingas sergantiems astma žmonėms bei turintiems alergiją. Šiuo laikotarpiu svarbu tinkamai savimi pasirūpinti. Ką reikia žinoti apie žiedadulkes? Alergiją sukeliančios žiedadulkės yra mažos, lengvos ir sausos, todėl vėjas jas lengvai išnešioja dideliais atstumais.

Gydytojai stebi neįprastą situaciją – alergijos žiedadulkėms (šienligės) sezonas šiemet prasidėjo kaip niekada anksti, o pacientus varginantys simptomai – labai intensyvūs. Jei medžių žydėjimas jau pasiekia piką, alergiški kitiems augalams su baime laukia šylančių orų.

Tam tikrų maisto produktų netoleravimas gali sukelti daugybę nemalonių simptomų – virškinimo sutrikimus, galvos skausmą, niežėjimą, bėrimus ar svorio praradimą. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“, profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kaip ir kodėl atsiranda ši problema.  Deividas iš Marijampolės klausė: „Sveiki, turiu klausimą apie maisto netoleravimą. Esu 27 metų ir pradėjau netoleruoti įvairių produktų: pieno, mėsos, kviečių. Galiu valgyti tik salotas, kiaušinius, žuvį.

Alerginės reakcijos neretai vadinamos šių dienų epidemija. Prognozuojama, kad po kelerių metų Europoje vienokią ar kitokią alergiją turės kas antras europietis. Medicinos  diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė sako, kad XXI a. kentėti dėl alergijos – nebepriimtina, diagnostiką reikėtų atiduoti į gydytojų ekspertų rankas, nes opia problema tampa ir savarankiškas eksperimentavimas tyrimais.

Augalų žydėjimo sezonas kasmet priverčia vis daugiau žmonių čiaudėti ir ašaroti, o mokslininkai bando suteikti viltį, kad šienligę pavyks suvaldyti inovatyviomis priemonėmis.

Atėjus pavasariui, žmonės ne tik džiaugiasi orais, bet ir susiduria su šio metų laiko metamais iššūkiais. Alergijos, peršalimas bei silpnas imunitetas – su tuo lietuviai susiduria dėl pakitusių oro sąlygų.  „Benu“  vaistinės vedėja Inga Norkienė, ir vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas komentuoja, kokius preparatus pavasario metu lietuviai perka dažniausiai bei su kokiomis sveikatos problemomis susiduria.

Pražydus pirmiesiems augalams, sprogstant medžių pumpurams nemažai žmonių pradeda kentėti nuo sezoninės alergijos. Higienos instituto duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet vidutiniškai fiksuojama apie 50 tūkst. sergančiųjų sezoniniu alerginiu rinitu, neskaičiuojant tų, kurie kenčia simptomus, tačiau nesikreipia į gydytojus. Specialistės pataria, kokių priemonių reikia imtis siekiant sumažinti alerginę reakciją bei ką daryti pasireiškus jos simptomams.

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi, kadangi priešingu atveju gali tekti susidurti su anafilaksija – gyvybei pavojinga alergine reakcija.

Nuolat sloguojate ar patiriate intensyvesnius peršalimą primenančius simptomus? Labai gali būti, kad pasigavote ne sezoninį virusą, o jus persekioja alergija namų dulkių erkėms. Gydytojai įspėja, kad galima gydymo būdas čia vienas, tačiau situacija nesikeis, jei visa šeima neatliks tam tikrų namų darbų. Vilnietė Agnė pasakojo nuėjusi netrumpą kelią, kol atrado jos dukros nesibaigiančių negalavimų priežastį – alergiją namų dulkių erkėms.

Pradedant šilti orams varvančią nosį žmonės dažnai laiko netikėto peršalimo simptomu, atsiradusiu dėl apgaulingos orų kaitos. Vis tik tokie simptomai gali reikšti visai ne netikėtą peršalimą, o prasidedančią pavasarinę alergiją žiedadulkėms, įspėja alergologė dr. Algirda Krisiukėnienė. Netikslus simptomų interpretavimas gali sukelti didelių problemų, nes negydoma alergija pažeidžia nosies ir gilesnių kvėpavimo takų gleivinę, kas gali tapti netgi astmos priežastimi.

Dažnai kalbama apie įvairias alergijas maistui, tačiau įsivaizduokite, kas būtų, jei negalėtumėte nusiprausti po dušu, nes esate alergiški vandeniui. Viena drąsi moteris internete papasakojo apie alergiją vandeniui – dėl jos paprasčiausias prausimasis duše tampa vienu nemaloniausių potyrių.

25 metų Orla Baxendale gyveno Niujorke, kurie siekė tikslo įgyvendinti savo svajonę meno srityje, tačiau ji mirė po to, kai suvalgius sausainį įvyko alerginė reakcija, nes ant sausainių pakuotės nebuvo pažymėta, kad juose yra riešutų.

Atšalus orams ir padidėjus drėgmės kiekiui – gali atsirasti palankios sąlygos pelėsio atsiradimui. Šis mikroorganizmas gali sukelti alergiją, kuri taip pat gali būti pavojinga ir sveikatai. Apie tai, kaip atpažinti alergiją pelėsiui ir numalšinti jos simptomus, tv3.lt naujienų portalui pasakoja „Benu“ vaistinės atstovė – vaistininkė Urtė Jankauskaitė.

Įsivyraujant vėsiems ir lietingiems orams šį rudenį sugrįžta ne tik peršalimo ligos, bet ir padidėja alergijos pelėsiui rizika. „Eurovaistinės“ vaistininkas Paulius Raudonis pasakoja, kad pasitaiko nemažai atvejų, kada dėl kone identiškų simptomų žmonės sunkiai atskiria, ar jiems peršalimas, ar gilesnė problema – alergija pelėsiui. Jis atskleidžia, kaip atpažinti šią alergiją bei su ja atsisveikinti.

Šįryt nuskambėjo sukrečianti žinia – vakar VUL Santaros klinikose mirė dėl odontologinių komplikacijų iš privačios klinikos atgabenta pacientė. Manoma, kad galimai moters (g. 1962 m.) būklė stipriai pablogėjo po to, kai buvo suleisti medikamentai.  Išgirdusi šią netektimi pasibaigusią istoriją savo patirtimi tv3.lt pasidalino ir rietaviškė Irena. Laimei, moteriai pavyko laiku sulaukti pagalbos.

Alergijos dabar tampa vis aktualesne problema ir gydytojai atkreipia dėmesį į simptomus, kurie gali signalizuoti apie tam tikras alergijas ar maisto produktų netoleravimą. Tiesa, specialistai ramina – net ir nustačius alergijos ar maisto netoleravimo atvejus, žmonės gali rasti alternatyvių produktų ir galiausiai nejusti diskomforto. Nors šiltasis metų laikas eina į pabaigą, specialistai primena – susidurti su nemaloniais simptomais žmonėms tenka ne tik atšilus orams.

Šiltuoju metų laiku dalį žmonių kankina alergijos. VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytoja, prof. Laura Malinauskienė pasakoja, kokie negalavimai dažniausia vargina vasaromis. Specialistė pasidalino, kokių klaidų reikėtų vengti, kokias ligas gali išduoti niežulys bei įspėjo, kam kyla rizika net mirti nuo vabzdžio įgėlimo. Profesorė L. Malinauskienė paaiškino, kad alergija yra jautrios, sudirgusios imuninės sistemos reakcija į dalykus, kurie mus supa.

Alergijas mokslininkai linkę vaidinti viena šių dienų išsivysčiusio pasaulio epidemijų. Jei su vienomis alerginėmis reakcijomis galima bandyti susigyventi, kitos gali kainuoti ir gyvybę. Tad ką šiuolaikiniam žmogui reikėtų žinoti apie alergijas? Pasaulinė alergologų asociacija skaičiuoja, kad išsivysčiusiose šalyse nuo šio negalavimo kenčia apie 20 proc. gyventojų, o per artimiausius kelis dešimtmečius šis skaičius gali padvigubėti.

Daugeliui įprasti uodų įkandimai sukelia tik menką ir laikiną diskomfortą, o gyvybei pavojingų vabzdžių Lietuvoje nėra. Visgi kai kurie įgėlimai gali sukelti ir sunkesnių alerginių reakcijų, kuomet gali tekti konsultuotis su medikais ar net kviesti greitąją pagalbą. Ekspertai komentuoja dažniausiai pasitaikančius atvejus ir pataria, kaip išvengti nemalonaus diskomforto ir galimų sunkesnių padarinių.

Noriu įspėti žmones, kad gerai pagalvotų prieš maudydamiesi Mažosios ir Didžiosios Dailidžių ežerėliuose. Vanduo galimai yra užterštas“, – teigė į AlytusPlius.lt redakciją besikreipusi moteris. Ji tvirtino, kad ją po maudynių stipriai išbėrė, kamuoja nepakenčiamas niežulys, vaistai nuo alergijos nepadeda, tad alytiškė nekantriai laukia apsilankymo pas gydytojus. Moteris pasakojo, kad dažnai ateina paplaukioti tiek į vieną, tiek į kitą ežerėlį.

Džiaugtis malonumais, kuriuos teikia vasara, kviečianti poilsiauti gamtoje, gali ne kiekvienas. Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos Konsultacijų poliklinikos vaikų ir suaugusiųjų gydytoja alergologė – klinikinė imunologė Dina Striūpaitienė sako, kad pražydus žolynams: kiečiui, smilgoms, gysločiams, žiemkenčiams: rugiams, kviečiams, užklumpanti šienligė vėl virkdo jautriuosius.

Alergijos yra plačiai paplitęs sveikatos sutrikimas, kuris gali sukelti diskomfortą ir prastą bendrą žmogaus savijautą, taip apsunkindamas ir kasdienės veiklos atlikimą. Jos atsiranda dėl imuninės sistemos sutrikimo, kai nekenksmingi svetimkūniai supainiojami su pavojingais, todėl organizmas bandydamas apsisaugoti pasigamina antikūnų, kurie sukelia alerginę reakciją. Tie svetimkūniai – tai alergenai, kurie provokuoja tokių simptomų, kaip niežėjimas, dilgėlinė ar miego sutrikimas, atsiradimą.

Jei kenčiate nuo šienligės, puikiai žinote, kad simptomai labai erzina, o blogiausia būna naktį, kai perštinčios akys ir užgulta nosis neleidžia ramiai išsimiegoti. Ir nors antihistamininiai vaistai gali palengvinti situaciją, paaiškėjo, kad yra ir kitas būdas, galintis padėti palengvinti simptomus – tereikia prieš naktį suvalgyti šį vaisių, kad miegotumėte geriau.

Amerikietė Chloe Chapdelaine birželio penktąją skrisdama iš Dubajaus į Los Andželą užsisakė maisto be glitimo, tačiau ji net neįtarė, koks sunkus ir varginantis skrydis jos laukia. Tinklaraštininkė amerikietė C. Chapdelaine serga celiakija.

Kaunietė Vaiva Lukošienė itin iš arti susidūrė su alergija. Ji sako, kad iš pradžių atrodė, jog ją ištiko priešinsultinė būsena, vėliau svarstė, jog užklupo panikos atakos, kol galiausiai suprato, kad dėl visko kaltas – tam tikrų maisto produktų netoleravimas.

Kaunietė Vaiva Lukošienė itin iš arti susidūrė su alergija. Ji sako, kad iš pradžių atrodė, jog ją ištiko priešinsultinė būsena, vėliau svarstė, jog užklupo panikos atakos, kol galiausiai suprato, kad dėl visko kaltas – tam tikrų maisto produktų netoleravimas. Apie tai, ką reiškia iš esmės pakeisti gyvenimo būdą, dviejų vaikų mama ir maisto gaminimo įmonės „Alergiškas princas“ įkūrėja papasakojo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“. Suvalgė vyniotinio  Vaivos sūnui – 12 metų.

Kaunietė Vaiva Lukošienė itin iš arti susidūrė su alergija. Ji sako, kad iš pradžių atrodė, jog ją ištiko priešinsultinė būsena, vėliau svarstė, jog užklupo panikos atakos, kol galiausiai suprato, kad dėl visko kaltas – tam tikrų maisto produktų netoleravimas.

Vis dažniau pastebite, kad jus kamuoja tarsi nei iš šio, nei iš to atsiradęs įkyrus odos niežėjimas, patinimas ir nesiliaujantis pleiskanojimas? „Antėja“ vaikų alergologai įspėja, kad dėl tokių nemalonių simptomų gali būti kaltas alerginis dermatitas. Šių laikų rykštė Alergologai visame pasaulyje pastebi, kad vis daugiau pacientų diagnozuojamos įvairios alergijos.

Kaunietė, medicinos gyvensenos specialistė, maisto gaminimo įmonės „Alergiškas princas įkūrėja Vaiva Lukošienė itin iš arti susidūrė su alergija. Ji sako, kad iš pradžių atrodė, jog ją ištiko priešinsultinė būsena, vėliau svarstė, jog užklupo panikos atakos, kol galiausiai suprato, kad dėl visko kaltas – tam tikrų maisto produktų netoleravimas.

13-mečio paauglio iš Australijos, kuris mirė suvalgęs trupininio obuolių pyrago būdamas pas močiutę, tėvai prabilo apie sūnaus meilę gyvenimui.  Maxas McKenzie mirė 2021 m., ištikus anafilaksiniam šokui. Jam buvo nustatyta alergija riešutams, tačiau jis nežinojo, kad kepinyje buvo graikinių riešutų pėdsakų, rašo mirror.co.uk.  Nepaisant to, kad 15-metis su savimi turėjo „EpiPen“ – automatinį prietaisą adrenalinui sušvirkšti – jam staiga išsivystė astma.

Pavasaris ir vasara ne visiems žmonėms atneša tik gerų emocijų. Šienlige sergantys su čiauduliu ir užgulusia nosimi kovoja keletą mėnesių, o paskutiniais metais gydytojai pastebi ir naują tendenciją – itin sudirgusias akis. Šienligė reikalauja daug kantrybės vartojant vaistus ir nemažai išlaidų tyrimams bei medikamentams.

Gydytojos patarimas – neskubėti iš ryto kloti lovos – daugeliui gali skambėti, kaip puiki žinia, ypatingai tiems, kurie rytais mėgsta patinginiauti. Tačiau tokia rekomendacija – ne šiaip sau, tai viena iš prevencijos priemonių norint užtikrinti, kad namuose būtų kuo mažiau dulkių erkių. Santaros klinikų gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Justina Rudytė teigia, kad alergija dulkių erkutėms yra viena dažniausių alergijų pasaulyje, galinti pasireikšti net ir 1-2 metų amžiaus pacientams.

Kodėl sergančiųjų šienlige nosyse daug daugiau tam tikros rūšies bakterijų? Kaip žarnyno mikrobai susiję su alergija žiedadulkėms? Atsakymai į tokius klausimus, kaip tikimasi, gali atverti kelią naujam šios ligos gydymo metodui.  Šienligę skatino bakterijos Daugybei žmonių pavasaris atneša ne džiaugsmą, o slogą, kosulį ir ašaras.

Žydint vis daugiau augalų, įsibėgėja ir pavasarinis alergijų sezonas. Pernelyg dažnai čiaudintys, kosintys, sloguojantys pacientai jau dažniau kreipiasi ir į alergologus. Šie patikina, kad dar ne visi augalų žiedadulkėms alergiški žmonės žino apie savo problemą. Jie ragina gyventojus susirūpinti savo sveikata, jei pajuto neįprastus simptomus, ir laiku kreiptis į alergologus ar net pulmonologus. „Alksnis jau baigėsi, jo gal yra mažiau.

Įpusėjusiu pavasariu džiaugiasi tikrai ne visi, mat alergijas turinčių asmenų jaučiami simptomai šio sezono metu gerokai paūmėja – dėl pablogėjusios savijautos daugelis žmonių jaučia nuovargį, prastėja jų miego kokybė ir mažėja darbingumas. Šeimos gydytoja Rasa Lapinskienė pažymi, kad alergijos yra vienos dažniausiai Europoje nustatomų lėtinių ligų, todėl užsitęsusių simptomų negalima ignoruoti.

Kaip ir daugelis kitų moterų, britė Lisa Dewey (36) ilgus metus kiekvieną mėnesį nagus tvarkydavosi atlikdama gelinį manikiūrą. Tačiau visai netikėtai Lisos nagai ėmė skaudėti ir luptis. Iš pradžių moteris pamanė, kad tai – bakterinė infekcija, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, Lisai išsivystė siaubinga alergija. Lisa Dewey pasakoja, kad dėl gelinio manikiūro patirtos žals šiuo metu ji gali vos pajudinti rankas.

Prieš du mėnesius visą Italiją sukrėtė 40-metės Rosella Di Fuorti mirtis. Pasirodo, moteris suvalgė sušių, grįžo namo ir staiga mirė. Tuomet visa Italijos spauda manė, kad moterį ištiko alerginė reakcija, tačiau visai neseniai paaiškėjo, kad moteris mirė visai ne nuo alergjos. Neapolyje gyvenusi 40-metė Rosella Di Fuorti vieną vakarą kartu su savo vyru ir dviem vaikais nutarė užsukti į Azijos restoraną. Netrukus grįžus namo sustojo moters širdis.