Šeimos gydytoja Elena Šukė pasakoja, kad alkoholis žmogaus organizmą veikia kaip dehidracinė priemonė. Dėl to, alkoholį vartojantys žmonės intensyviau netenka skysčių, o tai galima pastebėti ir iš to, jog jie pradeda dažniau eiti į tualetą.
Didžiausia problema yra ta, jog alkoholį vartojant vasarą, kuomet dėl karštų orų ir taip gausiai prakaituojama, alkoholis dar labiau paspartina skysčių netekimą ir dehidrataciją bei gali dar labiau paveikti žmogaus savijautą.
„Tas alkoholio kiekis, kuris gal ne tokiu karštu metu ne taip paveiktų organizmą, gali gerokai stipriau suveikti. Liaudiškai tariant, kiekis, nuo kurio žmogus neįkaušdavo, karštą dieną gali tapti tokiu. Tai dėl to yra gerokai lengviau perdozuoti alkoholio“, – sako E. Šukė.
Gydytoja akcentuoja, kad nesvarbu, koks alkoholinis gėrimas yra vartojamas, stiprusis ar ne, jis organizmą veikia lygiai taip pat, kadangi veikia tos pačios alkoholio molekulės.
„Tik vartojant silpnuosius alkoholius mes daugiau skysčio su jais išgeriam, nes tūris yra didesnis. Tai stiprųjį alkoholį geriant tikrai gerokai greičiau pasijaus tas neigiamas karštos dienos poveikis nei vartojant silpnuosius. Bet vis tiek tuo nereikia rizikuoti, nes ir alaus gėrimas gali būti labai pavojingas“, – priduria specialistė.
Be to, moteris priduria, kad viena iš didžiausių daromų klaidų vasaros metu yra ta, kad prie vartojamo alkoholio, žmonės taip pat valgo ir daug sūraus maisto. Todėl kartu yra suvartojama ir labai daug druskos.
„Tokiu atveju, jei norim ką nors paskanauti, tikrai reikėtų bent jau druskos suvartojimą mažinti. Geriau rinktis kokias nors salotas, sūrius, o ne traškučius ir riebią, sunkiai virškinamą mėsą“, – rekomenduoja ji.
Kartu lydi šilumos smūgis
Gydytoja dalinasi, kad perdozavusių alkoholiu ir atsidūrusių priėmimo skyriuje karštomis dienomis būna didžioji dauguma. Ji prideda, kad dažnai kartu su alkoholio perdozavimu ir dehidratacija, pacientus kartu lydi ir nuo tiesioginių saulės spindulių gautas šilumos smūgis.
„Tikrai labai dažnas lydintis reiškinys yra ir šilumos smūgis. Kai užkyla aukšta temperatūra, prasideda vėmimas, siaubingas galvos skausmas ir visiškai to negydant ir nevėsinant žmogaus, netgi prasideda traukuliai“, – pasakoja E. Šukė.
Todėl karštą dieną išgėrus ir pasijutus blogai, visų pirma, būtina nustoti vartoti alkoholį. Rekomenduojama ir nieko nevalgyti, o atsigerti paprasto kambario temperatūros arba mineralinio vandens.
Įtarus, kad žmogui gali būti perkaitimas – jis yra paraudęs, sako kad yra labai karšta ir negali atvėsti – jį reikėtų kuo greičiau nuvesti nuo tiesioginių saulės spindulių.
„Namų sąlygomis, tokiais atvejais, padeda ir šlapias rankšluostis, sudrėkintas šaltu vandeniu, ir uždėtas ant kūno tam, kad būtų kuo greičiau atvėsintas kūno paviršius“, – pasakoja gydytoja.
Visgi, jei žmogus yra padauginęs alkoholio ir kartu per ilgai pabuvęs ant tiesioginių saulės spindulių, jis gali pradėti vemti. O tai sustabdyti namų sąlygomis, gali ir nebeišeiti.
„Todėl mes ligoninėje leidžiam specialius vaistus, stabdančius vėmimą. Nes per didelis alkoholio kiekis gali sukelti vėmimą, perkaitimas irgi gali sukelti vėmimą. Ir jie tada vienas kitą ratais suka ir neišeina sustoti be gydytojų įsikišimo“, – sako E. Šukė.
Reikia gerai pagalvoti
Šeimos gydytoja dalinasi, kad alkoholio vartojimas karštomis dienomis labiausiai pavojingas gali būti sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. kadangi netekus daug skysčių, itin jautriai sureaguoja širdies raumuo.
Be to, moteris akcentuoja, kad suklusti turėtų ir tie, kurie turi padidėjusį kraujospūdį, kuris Lietuvoje laikomas pačia dažniausia širdies ir kraujagyslių liga.
„Žmonės dažnai nelaiko to liga. Tiesiog sako, kad yra padidėjęs kraujospūdis. Bet tai yra liga ir sergantys ja, yra jau labiau pažeidžiami“, – aiškina E. Šukė.
Ji prideda, kad ne ką mažiau suklusti turėtų ir kiti lėtines ligas turintys gyventojai. Pavyzdžiui, sergantys 2-ojo tipo cukriniu diabetu, kuriems, ištikus šilumos smūgiui, gali „nukristi“ arba „sukilti“ cukrus.
Todėl, turintys lėtinių ligų, turėtų gerai pagalvoti, prieš vartodami alkoholį karštu dienos metu.
Išblaivyti gali tik kepenys
Egzistuoja ir įvairių mitų, kad išgėrus alkoholio ir norint greičiau išsiblaivyti, reikia, pavyzdžiui, daugiau pakvėpuoti grynu oru ar nueiti nusimaudyti po šaltu dušu.
Visgi, E. Šukė akcentuoja, kad net jei tokie būdai gali padėti žmogui pasijusti mažiau išgėrusiu – nei šaltas dušas, nei gaivus oras, nei koks nors kitas metodas negali padėti suskaidyti alkoholio mūsų kraujyje. O tai padaryti gali tik kepenys.
„Remtis tokiais mitais ir nuspręsti, kad, išgėrus alkoholio, nueisiu į dušą, pakvėpuosiu ir tada sėsiu vairuoti, nes gerai jaučiuosi, yra labai neprotinga, nes taip tikrai nebus. Kol kepenys nesuskaidys to alkoholio, tol jis kraujyje ir bus“, – tvirtina gydytoja.
Ji prideda, kad kiekvieno žmogaus kepenys yra skirtingos, todėl ir alkoholio skaidymo procesas kiekvienam užtrunka skirtingai. Tai gali priklausyti ir nuo žmogaus ūgio, svorio, lyties ar net genetikos.
„Kepenų darbo mes nei pagreitinsim, nei palėtinsim. Tai nėra įmanomas dalykas. Kepenys yra didžiulis sudėtingas organas, turintis labai daug biocheminių kelių ir tinklų. Tai taip paprastai, ypač namų sąlygomis, pagreitinti to proceso mes negalim“, – aiškina E. Šukė.
Todėl beliek tik gerti skysčius ir laukti, kol kepenys atliks savo darbą.
Alkoholio vartojama mažiau
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) užsakymu 2021 m. atlikto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bendrojoje populiacijoje tyrimo (GPS) duomenimis, ketvirtadalis Lietuvos gyventojų bent kartą per savaitę vartojo alkoholį.
Šis rezultatas mažiausias nuo 2004 m. fiksuojamų tyrimų rodiklių.
7,1 proc. apklaustųjų 2021 m. bent kartą per savaitę alkoholį vartojo nesaikingai – tai reiškia, jog buvo suvartoti 6 ar daugiau standartinių vienetų.
Nustatyta, kad didžiausias alkoholio vartojimas fiksuojamas 25-54 metų amžiaus gyventojų tarpe. Alkoholio vartojimas labiau paplitęs tarp vyrų.
