Kaip BNS sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, toks sprendimas priimtas, nes strateginiai Lietuvos partneriai šiam regionui skiria ir skirs vis daugiau dėmesio.
Jis priminė, kad dar liepą Vyriausybė patvirtino Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategines gaires, kurios numato „stiprinti visapusišką Lietuvos bendradarbiavimą su minėtu regionu, prisidėti prie tarptautinės tvarkos išsaugojimo, didinti krašto apsaugos sistemos matomumą regione, prisidėti plėtojant regioninius pajėgumus ir kovojant su grėsmėmis“.
„Šiems tikslams įgyvendinti Valstybės gynimo taryba ir sutarė dėl Lietuvos dalyvavimo sąjungininkų operacijose regione, siunčiant iki 10 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų“, – sakė G. Landsbergis, jo komentarą BNS perdavė jo atstovė Paulina Levickytė.
„Turint tokį mandatą, Lietuva bus pasiruošusi prisidėti prie jau vykdomų tarptautinės bendruomenės veiksmų ar prie galimų naujų operacijų regione“, – pridūrė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Be kita ko, Lietuva nuo 2024-ųjų didina maksimalų leistiną Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos tarnautojų skaičių karinėje mokymo operacijoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais nuo 60 iki 100.
Seimo patvirtintame nutarime iš viso minima trylika tarptautinių operacijų, iš kurių dvylikoje galimybė dalyvauti buvo suteikta ir ankstesniu mandatu.
Iš mandato išbrauktos dvi misijos Malyje: Jungtinių Tautų vadovaujama operacija MINUSMA, bei Prancūzijos vadovaujama operacija „Takuba“.
Į misiją MINUSMA Lietuvos kariai vyko nuo 2017 metų spalio, tačiau Vokietijai nusprendus 2024 metais išvesti savo karius iš Malio, tokį patį sprendimą priėmė ir Lietuva. Per šešerius metus MINUSMA sudalyvavo daugiau nei 500 karių, kurie rotacijos būdu keitėsi kas šešis mėnesius.
Lietuva 2021 metų pabaigoje pritarė, kad į misiją „Takuba“ galėtų būti siunčiama iki 30 karių ir civilių kovoti su tarptautiniu terorizmu, tačiau į ją kariai taip ir neišvyko, nes Prancūzija nusprendė atitraukti karius.
