Balandžio mėnesį Seime socialdemokratė Birutė Vėsaitė įregistravo Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad abortai ir kontraceptinės priemonės būtų nemokamos. Taip pat siekiama pagerinti pačių paslaugų prieinamumą, pasiekiamumą, kokybę ir konfidencialumą.
Seimui ketvirtadienį nepavyko pradėti svarstyti Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto.
Opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narės Ritos Tamašunienės siūlymu projekto pateikimas atidėtas kitam Seimo posėdžiui.
Prašymo motyvų politikė nenurodė, anksčiau ji prašė šį projektą išvis išbraukti iš darbotvarkės.
Vis dėlto projektas iki šiol kelia įvairias diskusijas – tarp jų girdėti ir griežtos kritikos balsų.
Sinica: „Radikalus ir drastiškas žingsnis“
„Nacionalinio susivienijimo“ narys Vytautas Sinica siūlomą projektą kritikuoja itin griežtai, teigdamas, kad jis yra nepagrįstas ir gali sukelti didelę įtampą visuomenėje.
„Labai kritiškai vertinu – tiek turinio požiūriu jis nepagrįstas, tiek ir dėl to, kad kels dideles įtampas visuomenėje. Buvo gerai, kad Lietuvoje šis klausimas dešimtmečius nebuvo judinamas, nes jis – didžiules įtampas keliantis, ne vienos šalies patirtis tai rodo.
Čia socialdemokratai užsimojo, sakyčiau, radikaliai, net ne šiek tiek, o drastiškai keisti reguliavimą“, – sako V. Sinica.
Pagal įstatymo projektą, visos išlaidos būtų dengiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo arba valstybės biudžeto.
„Dabar kontracepcija yra nepaprastai brangi moterims, abortas taip pat. Jeigu kreipiesi į valstybinę įstaigą, tai yra 140 eurų, jeigu tai vaistinis abortas, tai yra apie 200 eurų“, – komentuoja Seimo narė, socialdemokratė Birutė Vesaitė.
Vis dėlto siūlymas abortus finansuoti valstybės lėšomis sukėlė abejonių ir kritikos.
Pasak V. Sinicos, tai reikštų, kad visi mokesčių mokėtojai – net ir tie, kurie prieš tai kategoriškai pasisako – prisidėtų prie procedūrų, kurias kai kurie laiko „žmonių žudymu“.
Nors politikas pabrėžia, kad nėra visiškai prieš abortus, tačiau, jo nuomone, visuomenėje turėtų išlikti nuostata, jog tai – blogas sprendimas.
„Tai yra blogas dalykas. Tik kartais moterys atsiduria situacijoje, kurioje, jų nuomone, kito pasirinkimo nėra. Bet mes, kaip visuomenė, turime to vengti. O šis įstatymas siekia tai normalizuoti“, – pabrėžia jis.
Susirūpino dėl lytinio švietimo
Politikas išreiškė ir susirūpinimą dėl projekto nuostatų apie lytinį švietimą mokyklose. Jo teigimu, tai prieštarauja tėvų teisei ir atsakomybei ugdyti vaikus tokiomis jautriomis temomis.
„Projektas numato ir atitinkamas seksualizuotos tematikos pamokas švietimo sistemoje. Tai labai jautrus klausimas. Šiais klausimais už vaikų ugdymą atsako jų tėvai – tai yra labai teisinga norma. Todėl švietimo sistemoje tam tikrai nėra čia jokio reikalo“, – teigia V. Sinica.
Politikas mano, kad šeimose turėtų būti galimybė skirtingai aiškinti, kaip traktuoti tiek kontracepciją, tiek lytinį gyvenimą apskritai.
V. Sinica priduria nemanantis, kad švietimas visada efektyviai formuoja norimas nuostatas. Jis baiminasi, kad įstatymo intencija – kurti pozityvų požiūrį į laisvą seksualinį elgesį, o abortas siūlomas kaip pasekmių sprendimo būdas.
„Nežinau, ar tai būtų efektyvu, nes ne visos per švietimą dedamos pastangos suformuoti tam tikras nuostatas pasiteisina. Tačiau intencija čia – kurti pozityvų nusistatymą, pavadinkime, laisvo seksualinio elgesio atžvilgiu.
O jeigu kažkas netenkina pasekmių, tai siūloma abortą traktuoti kaip savotišką kontracepcijos priemonę. Su tuo nesutikčiau – mano manymu, abortas nėra tiesiog kontracepcijos priemonė“, – sako jis.
Kitų šalių pavydžiai – įspėjamasis ženklas
Pasak politiko, tokia praktika jau taikoma kai kuriose šalyse – pavyzdžiui, Kanadoje ar Švedijoje. Tačiau jis pabrėžia, kad ten pokyčiai įvyko palaipsniui.
„Nors ir nepritariu, kad jos tai pasirinko, bet tai bent jau buvo atsargus ir lėtas procesas. Mes gi šiuo atveju norime peršokti dešimtmečius diskusijų ir tiesiog vienu šuoliu atsidurti ten, kur abortai valstybės finansuojami ir traktuojami kaip tiesiog percepcija“, – nurodo politikas.
Jis taip pat pažymi, kad kai kuriose Vakarų šalyse abortas yra visiškai normalizuotas ir net švenčiamas.
„Kai kuriose Vakarų Europos valstybėse tai normalizuota ir jaunos moterys yra pasidariusios daug abortų ir nemato tame problemos. Žinome, kad Kalifornijoje yra švenčiamas abortas, kaip kažkas išlaisvinančio ir gero įvykusio žmogaus gyvenime. Prie tokių visuomenės normų pereiti būtų labai pavojinga“, – įspėja V. Sinica.
Abortų skaičius Lietuvoje mažėja
Per paskutinius 10 metų abortų skaičius Lietuvoje sumažėjo per pusę – nuo 5300 iki 2600 per metus. Taip pat mažėja ir 15–17 metų nepilnamečių, kurios nutraukia nėštumą, skaičius – 2018 metais tokių buvo 54, o 2024-aisiais – 12.
„Lietuvoje gimstamumas mažėja, tai su tuo gali būti santykis, kad ir abortų mažėja. Na, bet ir švietimas, aš manau, turi didelę įtaką“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Aimė Dumšienė.
„Dalis moterų atlieka dėl to, kad jas spaudžia vyrai nutraukti nėštumą – ne dėl to, kad jos nori, ar ne, bet jos bijo būti vienos“, – prideda krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė.
Pernai 1880 aborto atvejus kompensavo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis – tam išleista beveik 820 tūkstančių eurų. Tiesa, Valstybinė ligonių kasa apmoka nėštumo nutraukimą tik dėl medicininių indikacijų – jeigu vaisiaus arba mamos gyvybei gresia pavojus. Kitu atveju moteris už abortą susimoka pati.
Lietuvoje nėštumas vaistais gali būti nutraukiamas iki 9 savaitės, chirurginis – iki 12 nėštumo savaitės, o esant medicininėms indikacijoms – iki 22 savaitės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
