Latvija ir Lietuva pasisako už griežtesnes Europos Sąjungos (ES) ginklų eksporto taisykles, skelbia tinklapis "EUobserver". Tokią savo nuomonę Baltijos valstybės išsakė neoficialiame ES gynybos ministrų susitikime Maljorkoje, Ispanijoje, vykusiame vasario 25 dieną.
"ES ir NATO turėtų parduoti savo karinę įrangą ir ginklus trečiosioms šalims tik tuomet, jei tai nesukelia grėsmės ir rizikos regiono saugumui, - pareiškė Latvijos gynybos ministras Imantas Liegis. - ES narės, prieš pasirašydamos strateginius ir karinius susitarimus, turėtų pasikonsultuoti tarpusavyje klausimais, kurie galėtų pakenkti kitų valstybių narių saugumui".
Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė palaikė savo kolegą iš Latvijos: "Metas ES ir NATO suformuluoti aiškesnę ir tvirtesnę politiką dėl karinio eksporto kontrolės taisyklių. Šiuo metu nėra aiškių taisyklių".
Lietuva ir Latvija sunerimo, sužinojusios, kad Prancūzija ketina parduoti Rusijai karinį laivą "Mistral".
Apie tai, jog Prancūzija, jei ir parduotų Rusijai karinį laivą "Mistral", tai jis būtų be ginkluotės, Prezidentei Daliai Grybauskaitei trečiadienį pranešė Prancūzijos valstybės sekretorius ES reikalams Pjeras Leliušas (Pierre Lellouche), įpareigotas šios šalies vadovo Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy).
Kaip ELTA jau skelbė, tarptautinės teisės eksperto Dainiaus Žalimo vertinimu, šio laivo civiliniu keltu laikyti negalima, nes jis gali būti padarytas kariniu.
"Toks pavojus išlieka. Mano asmenine nuomone, Rusija, deja, tikrai nėra ta valstybė, kurios užtikrinimais, esą tas laivas bus naudojamas tik civiliams tikslams, būtų galima tikėti. Ypač turint omenyje kontekstą - ir Rusijos kariuomenės vadovybės pasisakymus, kad turint tokį laivą būtų galima greitai organizuoti operacijas, pavyzdžiui, prieš Gruziją, ir daugybę Rusijos neįvykdytų tarptautinių įsipareigojimų, pradedant atsitraukimu iš Gruzijos teritorijos", - teigė D. Žalimas.
Pasak tarptautinės teisės eksperto, Rusijai tokia platforma ir reikalinga, kad galėtų greitai pasiekti numatytą vietą. Šio laivo pagrindinis pranašumas yra greitis, tą atstumą, kurį įprastu kariniu laivu galima nuplaukti per 24-48 val., su šituo - per 2-3 val. ir dar nugabenti kelių batalionų dydžio kariuomenės vienetą, kuris greitai galėtų atlikti kokias nors specialiąsias operacijas.
Krašto apsaugos ministerija savo pranešime skelbia, kad vienai kuriai nors NATO ar ES valstybei priėmus sprendimą dėl karinės įrangos perdavimo trečiajai šaliai, visoms ES ir NATO narėms tenka tam tikra atsakomybė už tos įrangos tolesnį naudojimą.
