Apie tai, ar buvusiai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel derėtų atsiprašyti už artimus ryšius su Rusija, „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis. Ekspertas pastebi, kad nuo pat 2008 metų Europos Sąjungos (ES) politikos akcentas buvo toks – neeskaluoti konflikto su Rusija. Ir visos ES narės laikėsi panašios pozicijos, pritarė šiam A. Merkel požiūriui, teigė jis.
Politologas primena: Merkel buvo Grybauskaitės draugė
Š. Liekio teigimu, daugiausiai kritikos strėlių skrenda į Vokietijos ir Prancūzijos pusę, nes šios valstybės yra Europos Sąjungos (ES) lyderės, o iš stipriausiųjų reikalaujama daug. Vis dėlto Š. Liekis ragino neskubėti daryti išvadų ir pirmiausia atsigręžti į save.
Jis akcentavo, kad nuo pat ES įkūrimo gynyba ir užsienio politika nebuvo stipriosios sąjungos pusės.
„Dabar visi atsibudome staigiai. Kai kas atsibudo seniai, bet politikai nereagavo į tuos reiškinius. Tuo tarpu ir pas mus, Lietuvoje, politikai triukšmavo dėl Rusijos, bet ką praktiškai yra nuveikę? Tas pats ir pas vokiečius.
Daug kas suvokė galios disbalansą egzistuojantį – tai, kad Rusija ruošėsi nuosekliai ir ilgus metus karui, o visi kiti verslu užsiiminėjo. Tokioje situacijoje vokiečiai elgėsi taip, kaip jiems atrodė, pagal savo interesus. Jie nematė, kad Europos saugumas įmanomas be Rusijos dalyvavimo. Tai ir vyko. Mes patys tų visų susitarimų sistemoje irgi buvome – Lietuva, kaip valstybė“, – kalbėjo VDU profesorius.
Jis priminė, kad kai kurie politikai, dabar aršiai kritikuojantys Vokietiją, kadaise patys palaikė draugiškus ryšius su A. Merkel.
„Dabar ypatingas puolimas prieš Vokietiją ir prieš Merkel. Neužmirškime – Merkel buvo Dalios Grybauskaitės draugė. Dabar Grybauskaitės retorika visiškai kitokia negu anksčiau. Čia yra daugybė dedamųjų, apie kurias pas mus vengiama šnekėti. Toks vienplanis šnekėjimas apie vokiečių ar prancūzų kaltę yra tarptautinės sąrangos ir ES vietos tarptautinėje sąrangoje išdava“, – komentavo Š. Liekis.
Ragina Lietuvos politikus pasižiūrėti į veidrodį
VDU profesorius palygino, kaip skirtingos valstybės reagavo į karą Ukrainoje. Jis atkreipė dėmesį, kad kurį laiką Vakarų šalys nesiėmė veiksmų, tačiau dabar Vokietija yra pirmajame šalių 5-uke pagal paramos Ukrainai kiekį.
„Apimtys apskritai karinės pagalbos ir visų įsipareigojimų yra didžiulės. Kaip tie įsipareigojimai vykdomi, kaip greitai daroma, tiekiama, – čia niekas nėra tokie labai spartūs. Jeigu pasižiūrėtume, kaip lėtai pagalbos Ukrainai procesas rutuliojosi, tai pirmą savaitę iš viso šokas – visi tylėjo. Tie patys amerikiečiai tylėjo, kur jie visi buvo? Europos Sąjunga, kai Josepas Borellis pradėjo šnekėti, ėmėsi konkrečių veiksmų, pinigus pradėjo skirti, tai jau ir amerikiečiai pajudėjo. <...> Tad sakyti, kad Merkel bloga, Merkel gera, tikrai negalime“, – teigė Š. Liekis.
Profesorius paaiškino, kodėl Vokietijai ir Prancūzijai tenka tiek daug kritikos prasidėjus karui Ukrainoje.
„Perdėtas dėmesys Merkel ir Macronui – tai, kad tos valstybės yra esminės ir stipriausios ES, todėl jų vienoks ar kitoks prestižo statuso sumenkinimas suduotų didžiulį smūgį ir visai ES. <...> Iš jų tikimasi daugiau, kadangi valstybės didelės. Tam tikros modelinės, kitaip sakant, pavyzdinės valstybės – jos nurodo, kaip Europos Sąjunga turėtų vertybiškai atrodyti. Iš tų lyderių tikiesi efektyvesnio, greitesnio, žvitresnio veiksmo. Deja, taip nevyksta. Grįžtu prie mūsų – per kiek laiko pirmoji medikų misija išvyko į Ukrainą? Po 2 mėnesių. <...> Irgi ne greičiausi mes čia esame, bet iš kitų kažkaip retoriškai labai daug norime, bet reikėtų visada į save pasižiūrėti“, – svarstė Š. Liekis.
Prieš teisiant Vokietiją, jis siūlė įvertinti politinį kontekstą bei „būti kritiškesniems savo atžvilgiu ir atlaidesniems kitiems“. „Po muštynių visi gudrūs aiškinti, kuris šaunus buvo, bet šiaip pagooglinkime, pažiūrėkime mūsų pačių politikų retoriką“, – teigė VDU profesorius.
Profesorius: Vokietija siekė naudos, bet ignoravo realią politiką
Profesoriaus teigimu, dar 2008 m. A. Merkel blokavo Ukrainos stojimą į ES, argumentuodama, kad nenori eskaluoti santykių su Rusija. Ir, pasak Š. Liekio, visi šiuo A. Merkel argumentu tikėjo. Jo teigimu, „niekas iečių nelaužė“ dėl Ukrainos arba Sakartvelo, nukentėjusių nuo Rusijos agresijos.
Užtat prie rytinės ES sienos susiformavęs galios disbalansas liko ir ši problema nėra sprendžiama, nurodė Š. Liekis.
„Galios disbalansas, kai kalbame apie ES rytines sienas, yra milžiniškas dabar ten. <...> Ir niekas apie tą disbalansą negalvoja. <...> Tarp kitko, ir JAV nesprendžia tų problemų. Ar mes matėme superdidelius amerikiečių pranašumus palei rytinę ES sieną? Niekas realiai nieko nesiruošė ginti, niekas nieko nedarė. Buvo simboliniai mokymai, manevrai, bet jeigu matome, kaip greitai išsivysto konfliktas ir kokių pajėgumų reikia užimti vienai ar kitai šaliai, kiek ugnies galios reikia turėti, tai disbalansas yra didžiulis.
Problema buvo ta, kad vokiečiai ignoravo realią politiką. Juos kaltina realizmu, bet jie <...> vadovavosi visai kitais principais – tokiu idealistiniu pragmatizmu, kad visi elgsis taip, kaip ir mes elgsimės, ir gausime iš to naudos. O kita pusė vadovavosi visiškai kita logika ir kita prieiga prie tarptautinių santykių sistemos. Šita problema yra pamatinė“, – „Žinių radijui“ sakė jis.
Merkel gailisi tik dėl vieno: prisiminė susitikimą su Putinu
Portalas tv3.lt jau aprašė A. Merkel duotą interviu, kuriame ji pirmą kartą po 16 metų trukusio vadovavimo Vokietijai pripažino, kad, deja, nepavyko apsaugoti Ukrainos nuo Putino puolimo, bet priekaištų sau dėl to sakė neturinti. Su Putinu nuolat bendraujanti kanclerė dabar atvirai pasakojo apie jų susitikimo užkulisius, gautas dovanas ir sakė pagaliau viešai galinti papasakoti apie jo tikrąjį tikslą.
Beveik 1,5 val. trukmės atvirame interviu buvusi kanclerė pripažino, kad iki šiol gailisi dėl vieno savo politinio pasirinkimo. 2007-ųjų susitikimą su Vladimiru Putinu Sočyje, Vokietijos kanclerė A. Merkel gerai prisimena iki šiol. Ir neabejotinai prisimins dar ilgai. Ir ne tik todėl, kad ji prisibijo šunų, o Putinas tyčia atsivedė šunį į susitikimą.
„Dabar jau galiu apie tai papasakoti: tada pirmą kartą išsikalbėjome ir jis atvirai pasakė, kad Sovietų Sąjungos griūtis jam yra didžiausia XX amžiaus katastrofa. O aš pasakiau, kad tai buvo didžiausia sėkmė mano gyvenime, nes tapau laisva. Tuomet tapo aišku, kad tarp mūsų yra didelis disonansas“, – pasakojo A. Merkel.
Kadenciją A. Merkel baigė prieš maždaug pusmetį. O dabar, Berlyno teatro scenoje, pirmą kartą davė didelį interviu vokiečių kanalui „Phoenix“.
„Per pirmą vizitą Kremliuje po Sočio, Putinas pasakė: „girdėjau, kad su šuniu buvo problema“. Ir įteikė man štai tokį pliušinį šunį. Taigi situacijos Sočyje negaliu vadinti atsitiktinumu“, – kalba A. Merkel.
Nepaisant nemalonaus Putino gesto su šunimi – Angela Merkel jam nuolat šypsojosi. Ir ji iki šiol kritikuojama už tokią draugystę, už jos valdymo metu didėjusią Berlyno energetinę priklausomybę nuo Kremliaus ir „Nordstream 2“ dujotiekį. Bet Merkel sako, niekada neturėjusi iliuzijų dėl Putino.
„Niekada netikėjau, kad Putiną galima pakeisti per prekybą“, – tikina A. Merkel. Buvusi politikos grandė dažnai su Putinu kalbėjo ir telefonu. Sako, Putinas į ją neretai kreipdavosi vokiškai. Vokiečių kalba Putinas į Vokietijos parlamentą kreipėsi dar 2001 m. kai A. Merkel dar nebuvo kanclere.
Plačiau apie tai galite pamatyti TV3 Žinių siužete, paspaudę čia.
O visą „Žinių radijo“ laidą stebėti galite čia:
Kai PUTINAS ZADANIJAS duos---bus VELU !!!
