Šiuo metu parlamento nariu gali tapti ne jaunesnis nei 25 metų Lietuvos pilietis.
Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, jaunimas vis aktyviau įsitraukia į politinę veiklą, tačiau šiuo metu jų interesams atstovaujančių Seimo narių trūksta.
„Yra viena Seimo narė iki 29 metų. Jaunimui svarbios temos dažnai negauna deramo dėmesio čia, Seime. (...) Nesiūlome keisti šios normos iki šių rinkimų. Mes suprantame, kad reikalinga plati diskusija. Manome, kad pribrendo laikas diskutuoti apie tai ir argumentų tam matome pakankamai daug“, – per spaudos konferenciją Seime penktadienį teigė parlamentarė.
Pasak politikės, šiuo metu 16 Europos Sąjungos šalių į parlamentą leidžia kandidatuoti nuo 18 metų.
Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkė Teresė Škutaitė teigė, kad analizuojant Seimo rinkimus, jaunimo aktyvumas vis didėja.
„2012-ųjų Seimo rinkimuose vos 18 proc. žmonių nuo 18 iki 29 metų atėjo balsuoti, o štai 2016 metų Seimo rinkimuose šis skaičius išaugo iki maždaug 38 procentų“, – tvirtino T. Škutaitė.
Pasak jos, tai rodo, kad jaunimo noras dalyvauti politikoje „tendencingai didėja“, tačiau ji pabrėžė, kad reikia imtis priemonių, jog „šie skaičiai augtų“.
„Tikime, kad atvėrus galimybę daugiau jaunų žmonių kandidatuoti į Seimą, dalyvauti politikoje, daugiau jų draugų, pažįstamų ateitų prie balsadėžių“, – sakė Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkė.
Siūlymus keisti Konstituciją Seimui gali teikti ne mažiau nei ketvirtadalis parlamentarų – 36 Seimo nariai. Kad pataisos būtų priimtos, dėl jų Seime turi būti balsuojama du kartus. Pakeitimai laikomi priimtais, jei per kiekvieną balsavimą jiems pritaria ne mažiau nei du trečdaliai parlamentarų – 94 Seimo nariai.
