Ketvirtadienį Vilniuje kartu posėdžiavo Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybės. Saulius Skvernelis ir Mateuszas Morawieckis pasirašė bendrą deklaraciją dėl strateginės partnerystės ir Baltarusijos. Šalių atstovai taip pat pasirašė susitarimus dėl tautinių mažumų švietimo plano įgyvendinimo, transporto projektų, tarp jų – geležinkelio jungtis tarp Vilniaus ir Varšuvos.
Rems kovą dėl Mobilumo paketo
M. Morawieckis dėkojo Lietuvai už ekonominį bendradarbiavimą, už bendrus siekius kelti konkurencingumą Europos Sąjungoje, už kovą dėl bendrų interesų, pavyzdžiui, Mobilumo paketo.
„Galiu deklaruoti, kad Lenkija prisijungs prie Lietuvos kovoti dėl mūsų verslininkų teises Europos Sąjungos Teisingumo teisme“, – patikino M. Morawieckis.
Pasak jo, paketo nuostatos yra neteisingos ir protekcionistinės. Lietuvos Vyriausybė rugsėjo pradžioje nusprendė skųsti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) vežėjų veiklą griežtinančio Mobilumo paketo nuostatas.
Mobilumo paketą Europos Parlamentas priėmė liepą. Paketą daugiausiai palaiko senosios ES narės iš Europos vakarų, pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija.
Rytų europiečiai teigia, kad nauja tvarka išstums periferijos šalių transporto kompanijas iš rinkos ir padidins taršą keliuose.
Pristatys ekonominį Baltarusijos gaivinimo planą
M. Morawieckis, kalbėdamas apie įvykius apie Baltarusiją, pabrėžė, kad tai lems Lietuvos ir Lenkijos santykius su kaimynine šalimi. Lenkijos premjeras taip pat dėkojo Lietuvai už vieningą bendradarbiavimą, už tai, kad priglaudė represuojamus baltarusius ir opozicijos atstovę Sviatlaną Cichanouskają.
„Sprendimas yra Baltarusijos liaudies rankose ir tas sprendimas turi būti įgyvendintas“, – teigė M. Morawieckis.
M. Morawieckis teigė, kad kitą savaitę Europos Sąjungos vadovams bus pristatyti ir ekonominiai pagalbos planai Baltarusijai, kuriuos, anot M. Morawieckio, palankiai priėmė S. Skvernelis ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Višegrado šalių vadovai.
Tarp Lenkijos pasiūlymų ekonominiame Baltarusijos gaivinimo plane – parama iš šalies pasitraukusiems protestų dalyviams, stabilizacinio fondo steigimas, vizų baltarusiams palengvinimas, lengvesnės sąlygos Baltarusijos verslui patekti į Europos Sąjungos rinką. M. Morawieckis teigė, kad fondo dydis gali siekti 1 mlrd. eurų.
Nepaisant to, kas bus valdžioje, bendradarbiavimas turi išlikti
„Tai istorinė data mūsų šalių bendradarbiavime“, – teigė S. Skvernelis.
Tai pirmas kartas modernių Lietuvos ir Lenkijos valstybių istorijoje, kai šalių Vyriausybės rinkosi į bendrą posėdį.
„Sutinkame, kad pastarieji ketveri metai buvo ypatingai produktyvūs mūsų šalių bendradarbiavime“, – pažymėjo premjeras.
S. Skvernelis dėkojo Lenkijai už glaudų bendradarbiavimą koronaviruso krizės metu, tiek kalbant apie sveikatos apsaugą, tiek apie Lietuvos gyventojų grįžimą namo per Lenkijos teritoriją, tiek apie Lietuvos ir Lenkijos atsigavimą po koronaviruso sukeltos ekonominės krizės.
„Tikiuosi, kad nepriklausomai nuo to, kokia bus politinė ateitis vienos ar kitos vyriausybės, tas strateginis bendradarbiavimas, įtvirtintas šitame pasirašytame susitarime, jis tęsis nepriklausomai nuo galimų pokyčių vienoje ar kitoje šalyje“, – teigė S. Skvernelis.
Išreiškė paramą Baltarusijos žmonėms
Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės ketvirtadienį pasirašė deklaraciją, kuria pažadėjo paramą „Baltarusijos žmonių siekiams gyventi laisvoje ir demokratinėje šalyje“.
„Palaikome Baltarusijos žmonių siekius gyventi laisvoje ir demokratinėje šalyje, valdant lyderiams, kurie būtų išrinkti laisvuose ir sąžininguose rinkimuose“, – teigiama premjerų pasirašytame dokumente.
S. Skvernelis ir M. Morawieckis paragino Baltarusijoje „kuo greičiau surengti laisvus ir demokratinius prezidento rinkimus“.
Dokumente pabrėžiama, kad Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės patvirtino paramos Baltarusijos žmonėms priemones, padėsiančias represijų aukoms ir žmonėms, kuriems reikalingas medicininis gydymas ar priežiūra, taip pat rems studentus, mokslininkus, kultūros ir meno sektoriaus atstovus, kurie dėl savo pažiūrų ir persekiojimo neteko darbo.
„Į tai atsižvelgdamos Lietuva ir Lenkija susitarė dar aktyviau koordinuoti šias pastangas, taip pat ir visuose tarptautiniuose forumuose“, – sakoma susitarime.
Premjerų Vilniuje pasirašytoje deklaracijoje pabrėžiama, kad Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė pastaraisiais metais sustiprėjo „tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai“, įsipareigojama skatinti bendradarbiavimą „saugumo, verslo, ekonomikos, tautinių mažumų, kultūros, švietimo, jaunimo mainų, mokslinių tyrimų ir kitose srityse“.
„Ypatingą dėmesį dviejų šalių santykių srityje skirsime istorinei atminčiai ir nesusitaikysime su kai kurių valstybių akiplėšiškais bandymais perrašyti istoriją ir kitaip interpretuoti istorijos faktus“, – sakoma deklaracijoje.
Pabrėžiama, kad per pastaruosius kelerius metus pasiekta „esminė ir negrįžtama pažanga regioninio bendradarbiavimo srityje“, ypač įgyvendinant Lenkijai, Baltijos šalims ir Europai strategiškai svarbius energetikos ir transporto projektus – Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, jungtį „Harmony Link“, taip pat dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, „Rail Baltica“, „Via Baltica“ ir „Via Carpatia“ projektus.
„Džiaugiamės sėkmingai įgyvendintais transporto bei energetikos sričių projektais ir esame pasirengę ir toliau siekti jų didžiausios komercinės sėkmės, kartu siekdami glaudaus kaimyninio bendradarbiavimo atveriamas galimybes kuo plačiau pristatyti mūsų kaimynėms Europoje, Europos Sąjungos Rytų partnerystės valstybėms, ypač Baltarusijai ir Ukrainai“, – teigiama deklaracijoje.
Akcentuojami šalių įsipareigojimai NATO skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto šalies gynybai.
Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrai pasirašė deklaraciją dėl tautinių mažumų švietimo įgyvendinimo plano. Lietuvos ir Lenkijos transporto įmonių atstovai pasirašė nutarimo projektą dėl geležinkelio jungties tarp Vilniaus ir Varšuvos įgyvendinimo, glaudesnio bendradarbiavimo.
