Lenkijoje šiandien vyksta svarbiausiais nuo nepriklausomybės atkūrimo laikomi parlamento rinkimai.
29 milijonai lenkų sprendžia, kam patikėti šalį – jau aštuonerius metus valdančiai ir trečios kadencijos siekiančiai konservatyviai „Teisės ir Teisingumo“ partijai ar jai iššūkį metančiai centro „Pilietinei koalicijai“ su Donaldu Tusku priešakyje.
„Čia yra rinkimai iš esmės dėl pasirinkimo, kur Lenkija toliau keliaus. Jeigu mes toliau liekam su šita pačia valdžia, tai bus galutinai užgniaužtas bet koks teismų nepriklausomumas, galutinai tikriausiai neliks nepriklausomos spaudos. Yra visiškai homofobinė retorika, visi priešai. Vokiečiai patys didžiausi priešai, pasirodo, ir taip toliau. Tai bus liūdna“, – sako Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Nekrošius.
Daugiau nei 30 tūkstančių balsavimo apylinkių duris atvėrė 7 valandą ryto. Tiesa, valdantieji sulaukė nemažai kritikos, kad regionuose, kur susitelkę daugiausia jų rėmėjų, ne tik padidino balsavimo apylinkių skaičių, bet ir įpareigojo vietos valdžią šiandien organizuoti nemokamą transportą senoliams ir neįgaliesiems į balsavietes, taip siekiant susižerti daugiau balsų.
„Tikiuosi, kad su šiais rinkimais Lenkijoje pasibaigs visa ta netvarka. Nes dabar aplink tik sukčiavimas ir melas. Noriu, kad valdžia būtų už mus, o ne kenktų mums“, – kalba rinkėjas Krzysztof Dura.
„O aš už valdančiuosius. Jie patikimi, be to, kelia pensijas ir vykdo nuoseklią tarptautinę politiką“, – pastebi į rinkimus atkeliavęs lenkas Wojciech Ostaszewski.
Kartu su rinkimais ir referendumas. Su bauginančiais, tendencingais ir valdančiųjų elektoratą telkiančiais klausimais – ar pritaria pensinio amžiaus didinimui, Europos Sąjungos neva primetamam tūkstančių nelegalių migrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų perkėlimui į Lenkiją, fizinio barjero pasienyje su Baltarusia pašalinimui. Opozicija ragina referendumą boikotuoti.
Beje, šiuose rinkimuose balsą atiduoti panoro rekordinis skaičius užsienyje gyvenančių lenkų – iš viso maždaug 600 tūkstančių. Dauguma jų palaiko opozicines partijas.
„Balsuoju už moterų teises Lenkijoje, už tai, kad Lenkija liktų Europos Sąjungoje. Noriu, kad mano šalis būtų atvira, o jos piliečiai laimingi“, – kalbėjo Meksikoje gyvenanti lenkė Natalia Marsman.
Tačiau apklausos rodo, kad nepaisant varžomos demokratijos ir žmogaus teisių bei rietenų su Europos Sąjunga, daugiausia balsų visgi gaus valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“, lenkams žadanti ne tik toliau ginti katalikiškas tradicijas, bet ir dosniai didinti socialines išmokas pensininkams bei šeimoms su vaikais.
„Šitos visos dovanos ir šiandien ekonomistai iš tikrųjų šneka apie tai, kad jeigu dar ketveri metai „Teisės ir Teisingumo“ (PiS), tai ekonomiką reikės surinkinėti gabaliukais, nes tiesiog viskas sugrius. Pinigų spausdinimo mašina ten dirba 24 valandas, 7 dienas per savaitę. Tai tas kažkada gali sukelti didelį sprogimą“, – sako profesorius V. Nekrošius.
Tačiau net ir laimėjusi šiuos rinkimus, J. Kaszynskio vadovaujama partija daugumos parlamente tikriausiai neteks, tad turės formuoti koaliciją. Labiausiai tikėtina su kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“, kuri taip pat griežtai nusiteikusi prieš migrantus, tačiau kartu ragina nutraukti paramą Ukrainai.
