O vairuotojai netveria pykčiu – po žiemos keliuose vien duobės, vairuotojai nespėja remontuoti savo transporto priemonių.
Kasdien Vilnių ir Uteną jungiančiu keliu, vadinamąja betonke, važinėjantys vairuotojai neslepia pykčio: pasakoja apie nesibaigiančias sąskaitas už automobilio remontą. Nepadeda ir specialiai pirkti patvaresni automobiliai.
„Specialiai, bet irgi neatlaiko. Į metus važiuoklę vieną kartą tvarko. <...> Po žiemos tai išvis: duobės, baisu. Ratus pramušinėja žmonės“, – pasakoja kalbintas vairuotojas.
Ne tik gyventojai piktinasi prasta Lietuvos kelių būkle.
„Tam, kad atstatytume, sugrąžintume į patenkinamą būseną Lietuvos kelius, reikėtų milijardo eurų per metus. Reikia suprasti, kad čia maždaug pusės milijardo deficitas per metus“, – Žinių radijui kalbėjo prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius.
Pasak Prezidentūros, valstybinių kelių kontrolę reikia perduoti savivaldybėms kartu su didesniu finansavimu.
„Kiekviename susitikime su merais girdime, kad jis negali pastatyti stotelės, negali nudažyti perėjos, negali remontuoti kelio, negali pajungti šalutinio kelio į pagrindinį, nuvažiavimo negali padaryti“, – sako J. Niewierowiczius.
Piktinasi ir Seimo opozicija, kuri mano, kad daugiau surenkamų mokesčių turėtų atitekti keliams.
„Jeigu mes surenkame iš akcizų kuro, mokesčių virš milijardo 200 milijonų. O į kelių fondą, vadinamą, numatoma biudžete skirti vos 550 milijonų, tai suprantam, kad skiriam vos pusę to, ką visi tie žmonės, kurie naudojasi keliais, pildami kurą, važiuodami tais keliais sumoka“, – sako socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Į pagalbą kviečiasi lenkus
Lietuvos politikai šią savaitę pasikvietė į Seimą Lenkijos atstovus, kurie dalinosi savo patirtimi, kaip reikia tvarkyti šalies kelius.
„20 metų dirbome, tiek reikėjo laiko, kad sistemą sukurtume, kad ją modifikuotume, kad ji veiktų greitai ir efektyviai“, – teigė Lenkijos Infrastruktūros ministerijos atstovas Jarosławas Waszkiewiczius.
Lenkija keliams tvarkyti prieš kelis dešimtmečius sukūrė specialų fondą.
„Sukūrė šitą fondą, suteikė jam teisiškai pastovų finansavimą, kas įgalino tada skolintis tiek pat pinigų. Pavyzdžiui, milijardą turi, milijardą gali pasiskolinti. Už 2 milijardus padaryti keliai jau leidžia kreiptis į Europos Sąjungą prašyti kofinansavimo atgal. Kas trukdė mūsų ministrams nuvažiuoti ir pasimokyti pas mūsų kolegas lenkus anksčiau?“ – klausia Seimo narys Jonas Pinskus.
Susisiekimo ministras pritaria idėjai, kad daugiau valstybinių kelių turi pereiti į savivaldybių rankas. Ir kalba apie didesnį finansavimą.
„Lenkijos valstybė vis dėl to žiūrint į ilgalaikę perspektyvą bazinį finansavimą, keliams skiria didesnį ir mums lygiai tą patį reikės padaryti. Aš manau, neišvengiamai mes tą ilgainiui ir turėsime, šalia to, koks finansavimas šiais metais buvo, tikrai jis yra pasiekęs apie 900 eurų sumą. Kas yra solidi suma. Mums to reikia ir kitiems metams“, – teigia Marius Skuodis.
Esą Lietuvai, kaip ir Lenkijai, reikia skolintis pinigus keliams tvarkyti.
„Trūksta papildomų alternatyvių finansavimo šaltinių, kurie Lenkijoje yra užtikrinami per banką, bet Lietuvos atveju tai būtų „Invegos“ analogą. Atskiras papildomas finansavimas, nepriklausantis nuo biudžeto“, – sako M. Skuodis.
Šiemet Lietuvos keliams bus skiriama išviso 882 milijonai eurų, iš kurių 159 milijonų sudaro Europos Sąjungos parama, dar 140 milijonų sudaro karinio mobilumo lėšos, kurias per solidarumo mokestį moka bankai. O iš valstybės biudžeto tiesiogiai į Kelių priežiūros ir plėtros programą nukeliaus 583 milijonai eurų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Jūsų pačių labui iš jūsų reikia atimti visas mašinas ir atiduoti valstybės labui o jums išdalinti arklius ir eikite jus žemę geriau arti o vasarą galėsite šieną ravėt, ir čia maksimumas ką aš tokiems asilams patikėčiau daryt