Pagal Lenkijoje priimtą dekretą, mokytojai nebegali duoti privalomų namų darbų vaikams nuo pirmos iki trečios klasės. Ketvirtoje–aštuntoje klasėse namų darbai nuo šiol neprivalomi ir neskaičiuojami į pažymius. Šis pokytis labai patinka moksleiviams, tačiau tėvai nėra vieningos nuomonės, skelbė portalas „Independent“.
Kaip pranešė Lenkijos spauda, švietimo ministrė šią reformą įgyvendina nuo balandžio mėnesio. Vyriausybė siekia skirti daugiau dėmesio kritinio mąstymo ugdymui, o ne mokymuisi kartojimui, atsiminimui.
Tiesa, kai kurių tėvai neramina tai, jog laisvą laiką vaikai nebūtinai išnaudos produktyviai – dalis dar daugiau laiko praleis prie mobiliųjų telefonų.
O štai švietimo ekspertų nuomonės išsiskiria – vieni sako, jog namų darbų atsisakymas galėtų padėti, kitiems tai atrodo ypač bloga mintis, o treti mano, kad namų darbus mokiniai turėtų atlikti mokykloje. Apie tai ekspertai diskutavo Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“.
Gintaras Sarafinas – vis bandome kažką pasiskolinti
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas sako, jog verčiau reikėtų kalbėti ne apie visišką namų darbų atsisakymą, o verčiau modelį, kuomet namų darbai atliekami mokykloje, po pamokų. Vadinamąjį „visos dienos“ mokyklos modelį anksčiau įtvirtinti siūlė socialdemokratai.
„Nesu kategoriškas už ar prieš atstovas. Esu lankęsis šimtuose Lietuvos mokyklų ir matau, kas pasiteisina. O pasiteisina tarpinis modelis. Yra vadinamoji visos dienos mokykla – kai mokiniai nuo tarkime 8 ryto iki 14 val. mokosi pamokose, paskui paruošia pamokas mokykloje su mokytojų pagalba ir grįžę namo 16 valandą, namų darbų daugiau nedaro. Vadinasi, visas laikas nuo 16 valandos, atitenka vaikui“, – pastebėjo G. Sarafinas.
Anot G. Serafino, šis modelis jau sėkmingai taikomas tiek privačiose, tiek valstybinėse mokyklose
„Tai yra labai išplitę privačiose mokyklose, dalyje valstybinių mokyklų. Valstybinės mokyklos sako, kad tėvai yra ypatingai patenkinti šiuo modeliu, net sutinka primokėti, kad tik vaikai grįžtu viską užbaigę mokykloje“, – paaiškino ekspertas.
G. Sarafino nuomone, pagrindinė Lietuvos švietimo bėda – noras selektyviai taikyti šalių patirtį. Anot eksperto, įgyvendinant reformas, net nesiremiama mokslinių tyrimų duomenimis.
„Pasaulyje turime 200 valstybių, kiekviena turi savo matymą, atliekamus tyrimus. Mano nuomone, kad Lietuvos esminė bėda yra ta, kad mes nematome bendro dėlionės vaizdo – iš kiekvienos valstybės bandome kažką nusikopijuoti, pasiskolinti, pasimokyti.
Kai matai dėlionės vaizdą, supranti, kas tinka. Nes jei vieną aspektą paimi iš Suomijos, kitą iš Lenkijos, trečią iš Belgijos, jos kaip visuma ima pjautis ir nedera tarpusavyje. Ką mes dabar ir matome Lietuvoje – pjaunasi skirtingos reformos tarpusavyje, mokyklos negali jų įgyvendinti“, – teigė G. Sarafinas.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, jog Lietuvoje jau keliolika metų daugybė reformų, pokyčių, įvedamos be jokių tyrimų, apklausų. O kas mums trukdo paklausti švietimo bendruomenės, pasidomėti, atlikti mokslinius tyrimus?“, – pridūrė žurnalo „Reitingai" vyriausiasis redaktorius.
Vis dėlto, žurnalo redaktorius nepritaria visiškam namų darbų atsisakymui, mat anot G. Serafino, dalis moksleivių ir taip turi žinių spragų.
„Paleisti visiškai be namų darbų nebūtų protinga. Tie vaikai įgyja daugybę žinių spragų, o 1-4 klasės yra bene esminės, kai vaikas formuoja įgūdį mokytis. Jeigu mokinys neišmoks daugybos lentelės, ką mes toliau darysime? Mokytojai mato, kad spragos lieka. Mokiniai per pamokas nebūtinai įsisavina viską“, – vardijo žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Be to, anot specialisto, būtent dėl turimų spragų mokiniai turi lankyti papildomas korepetitoriaus pamokas – taip jie vis daugiau laiko skiria mokslams, ir vis mažiau laiko lieka laisvalaikiui.
„Dar kas yra atsitikę – daug mokinių pastaraisiais mėnesiais lanko korepetitorius. Tada dar labiau išsitempia diena, o pamokose jie pakankamai veltėdžiauja – jie supranta, kad negali viso savęs atiduoti ir per pamokas ir po pamokų. Neįmanoma visą parą sėdėti prie knygų“, – apgailestavo G. Serafinas.
Vilniaus Licėjaus direktorius – norint kažką išmokti, reikia daug kartų kartoti
O štai Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius sako, jog kartojimas – mokslų motina, tad namų darbų atsisakymo idėjai nepritaria.
„Be namų darbų sunkiai įsivaizduojamas mokymasis vyresnėse klasėse, nes mokymasis – nuolatinis kartojimo procesas. Turbūt neįmanoma išmokti pamokos tik iš to, ką aiškina mokytojas – grįžus namo reikėtų bent pasižiūrėti tą medžiagą, kuri buvo pateikta, galbūt ją papildyti.
Na pavyzdžiui, reikia perskaityti literatūros kūrinius, išsispręsti uždavinius. Tarsi dirbtiniu būdu eskaluojamas tas kontekstas, kad namuose neturėtų būti namų darbų. Bet tai tas pats, kas sakyti, kad sporte nereikia treniruočių“, – lygino S. Jurkevičius.
„Norint kažką išmokti, reikia daug kartų kartoti“, – savo požiūrį pakartojo Vilniaus licėjaus direktorius.
„Sakoma, kad turime formuoti kritišką mastymą. Bet kritiškas mąstymas gali atsirasti tik tada, kai yra susiaurinamas turinys, mokomasi giliau“, – pridūrė S. Jurkevičius.
Be to, anot licėjaus direktoriaus, dalis mokinių klasėje nesugeba susikaupti, tad jiems namų darbai – ypač naudingi.
„Namų darbai, kaip medžiagos pakartojimas ar įtvirtinimas, yra privalomas“, – pabrėžė S. Jurkevičius.
Nors kai kurie tėvai skundžiasi, esą mokiniams Lietuvoje taikomas per didelis krūvis, S. Jurkevičius sako, jog iš tiesų mokiniams tenkantis krūvis nėra didelis.
„Jeigu viskas pasveriama teisingai, mokomieji krūviai neturėtų būti labai dideli, nes Lietuvos mokomoji programa nėra labai sudėtinga“, – teigė S. Jurkevičius.
S. Jurkevičiaus nuomone, pagrindinė Lietuvos švietimo sistemos bėda – prasta programų, metodinės medžiagos kokybė. Tai esą mokiniams, tėvams ir mokytojams apsunkina gyvenimą.
„Nesugebame normaliai paruošti programų, kokybiškų mokymo priemonių, kyla problemos mokytojams. Mokymo priemonės pasitaiko ir su klaidomis, o ką jau kalbėti apie pratybų sąsiuvinius, už kurių kokybę niekas neatsako“, – pastebėjo S. Jurkevičius.
Austėja Landsbergienė – namų darbai naudos neduoda
Kitokią nuomonę išsakė Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja dr. Austėja Landsbergienė. Anot jos, moksliniai tyrimai rodo, jog namų darbai geresnių akademinių pasiekimų negarantuoja.
„Priimant tokius didelius sprendimus, reikia remtis moksliniais tyrimais. O moksliniai tyrimai sako, kad pradinių klasių moksleiviams, namų darbai dažniausiai nedaro jokios įtakos jų akademiniams pasiekimams. Tai reiškia, kad pradinukams nėra jokio tikslo užduoti namų darbų“, – kalbėjo A. Landsbergienė.
A. Landsbergienės teigimu, nors kai kuriems mokiniams reikia papildomų pastangų, namų darbai vargu ar padės jiems geriau suprasti medžiagą.
„Tai nereiškia, kad vaikui, kuriam yra kažkas sudėtinga, nereikia padėti individualiai. Labai dažnai namų darbai neturi prasmės. Tai yra daugiau to paties darbo ir jeigu vaikas nesuprato mokykloje, jis tikrai nepradės suprasti namie“, – teigė A. Landsbergienė.
Tiesa, A. Landsbergienė sutinka, jog visiškai atsisakyti kartojimo švietime – neįmanoma.
„Kai kalbame apie vaikų ugdymą, nepulkime į kraštutinumus. Žinios yra tas atspirties taškas. Be žinių negalime ugdyti ir gebėjimų. Na pavyzdžiui, daugybos lentelę reikia atsisėsti ir išmokti“, – paaiškino A. Landsbergienė.
Pradinių klasių mokytoja – atsisakius blogiau nebūtų
Pradinių klasių mokytojos Vidos Ramanauskienės nuomone, namų darbų pradinių klasių mokiniams būtų galima atsisakyti.
„Blogiau tikrai nebūtų“, – sako mokytoja.
Vis dėlto, mokytoja sako, jog tai tik jos nuomonė – daugelis mokytojos kolegų mano, jog namų darbai turi prasmę.
„O štai mano kolegės pritaria, kad namų darbai liktų. Pagrindinis argumentas būtų toks, kad vaikai, atlikdami namų darbus, užbaigia tas užduotis, kurių negalėjo atlikti mokykloje. O visi vaikai mokykloje dirba nevienodu tempu, tad tai kaip ir būtų neblogai.
Kitas dalykas, kad vaikas, atlikdamas namų darbus, ugdo tam tikras savybes, kurių prireiks vyresnėse klasėse – savarankiškumas. Namų darbų užduotys beveik visada yra susijusios su klasės tema, kurią mokėsi, gauna užduotį iš tos temos. Namų darbų atlikimas įtvirtina tai, ko vaikas gal nesuspėjo, padaryti namuose, jei nesuprato – prašyti tėvų arba pedagogo pagalbos“, – kalbėjo V. Ramanauskienė.
Tiesa, mokytoja pabrėžia, jog tėvams svarbu domėtis vaikų atliekamais namų darbais – tik taip bus jaučiamas teigiamas poveikis.
„Jeigu tėvai domisi, kaip vaikui sekasi mokykloje, jo atliekamais namų darbais, kaip jis atlieka tas užduotis, tuomet jie mato, kaip sekasi vaikui. Tada atsiranda ryšys tarp vaikų ir tėvų, didelė motyvacija mokytis. Bet jeigu tėvai nepasidomi, kaip sekėsi atlikti namų darbų užduotis, vaikai pasijaučia vieniši“, – paaiškino V. Ramanauskienė.
Taip pat mokytoja teigia, jog vaikams svarbu skaityti ir pasibaigus pamokoms mokykloje – tad nors ir pritaria namų darbų panaikinimo idėjai, bet po pamokų mokiniams mokytis raiškaus skaitymo – būtina.
„Kitas dalykas – ar skaitymas yra namų darbas? Ypač svarbu skaityti yra pirmokams ir antrokams, kuriems tik formuojasi skaitymo įgūdžiai. Jie tikrai gali tai daryti namuose. Ir tėvams turėtų rūpėti, ar jų vaikas skaito“, – paaiškino V. Ramanauskienė.
„Jeigu vaikas užsidaro kambaryje ir skaito tyliai, rezultato nelabai bus. Pirmaisiais-antraisiais mokymo metais būtinas skaitymas garsiai. Šalia turėtų būti suaugęs žmogus, ar mokytojas, kuris, jeigu vaikas neteisingai perskaito, sustabdo ir pataiso“, – pridūrė mokytoja.
