Ar mažesnis pradinis įnašas iš tiesų padės lengviau įsigyti pirmąjį būstą? Kokios rizikos laukia pirkėjų, ir kaip atskirti patikimą pasiūlymą nuo apgaulės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Mažinamas dabar pradinis įnašas pirmajam būstui. Kaip jūs vertinate tokius sprendimus ir ar tai iš tiesų galėtų suaktyvinti nekilnojamojo turto sektorių ir tą rinką?
A. Avulis: Tokį sprendimą vertinu palankiai, manau, kad tą reikėjo galbūt padaryti ir šiek tiek anksčiau. Nekilnojamojo turto, bent jau gyvenamojo būsto, rinka Vilniuje yra pakankamai aktyvi. Nemanau, kad šis sprendimas yra rinkai suaktyvinti ar kažką pagerinti.
Tai yra sprendimas padaryti būsto prieinamumą lengvesnį ir kad įpirkti būstą būtų lengviau, ypač jauniems žmonėms, jaunoms šeimoms, kurioms sutaupyti 15 proc. pradinį įnašą nėra lengva šių dienų gyvenime.
Jauni žmonės nori gyventi šiandien, o ne po penkerių ar po dešimties metų. Tokį sprendimą visumoje vertina turbūt didžioji dalis rinkos palankiai ir tikimės, kad tai padidins būsto įperkamumą. Jeigu žmonės galės įgyti būstą lengviau, tai ir Lietuva bus patrauklesnė šalis.
Kai kurie iš tiesų gyventojai apsidžiaugia tokiu sprendimu, ypač jaunesnės šeimos, bet ekspertai teigia, kad tai yra pataikavimas žmonėms ir jiems patiems tai atsisuks antru galu vėliau. Tai kaip jūs atsakytumėte?
A. Avulis: Aš nesakyčiau, kad tai yra teisingas požiūris. Visumoje būsto klausimas yra labai aktualus ir labai opus. Jį sprendžia daugelis Europos šalių ir tai yra gal socialinė problema numeris vienas visame pasaulyje.
Būsto prieinamumas, įperkamumas, jis prastėja, ir daugelis politikų bei šalių ieško būdų, kaip išspręsti tą problemą. Žinoma, net Vokietijoje žmonės išėjo į gatves protestuoti, nes negali įsigyti būsto – būstas darosi labai brangus.
Būtent reikia ieškoti sprendimų, kaip šitą problemą spręsti. Mano nuomone, tai yra socialinės problemos sprendimas. Nėra čia niekam pataikaujama, o tiesiog ieškoma galimybių, kaip sudaryti žmonėms sąlygas gyventi.
Gerbiamas Nerijau, Lietuvos banko priimtas sprendimas dėl pradinio įnašo, kaip jūs įvertintumėte?
N. Mačiulis: Gal šiek tiek kontroversiškai, nes iš tiesų aktyvinti būsto rinkos nereikia. Kaip sakė ir Arvydas, sandorių skaičius šiemet turbūt apie 40 proc. yra išaugęs, lyginant su praėjusiais metais, artėja link 2021 metų rekordų.
Labai padėjo ir augančios gyventojų pajamos, ir sumažėjusios palūkanų normos. Aišku, kad visiškai sutinku, jog įperkamumas daugelyje miestų, ypač turtingose valstybėse, yra problema. Būsto kainos pakyla tiek, kad vidutinį atlyginimą gaunančiai šeimai yra sunku įpirkti.
Dabar mes skaičiuojame tą būsto įperkamumo rodiklį, ir vidutines pajamas gaunanti šeima Vilniuje gali įpirkti maždaug 60 kv. m. Tai dar nėra bloga situacija, bet prieš keturis penkis metus galėdavai pirkti 80 kv. m. Tas įperkamumas yra sumažėjęs.
Problema su tuo leidimu daugiau pasiskolinti yra dvejopa. Viena – gali paskatinti ne tik sandorių skaičių, bet ir kainas pakelti sparčiau, negu didėja pajamos. Pavyzdžiui, atrodo, kad čia nedaug – 10 ar 15 proc., bet įsivaizduokite: šeima, kuri turi 15 tūkst. eurų santaupas, dabar gali pirkti būstą už 100 tūkst., tai yra 15 proc.
Po to sprendimo sumažinus, jau su 15 tūkst. gali pirkti už 150 tūkst. eurų. Čia didelis pokytis, toks vienkartinis impulsas, įperkamumą padidina, bet jeigu šoks būsto kainos, tai bus trumpalaikis efektas – trumpam galėsi pirkti didesnį, dėl to reikėtų ilgalaikių, tvarių sprendimų, o ne tik leisti daugiau pasiskolinti gyventojams, bet žiūrėti, kur yra barjerai, kodėl nėra statoma daugiau būstų: biurokratija, leidimų išdavimas.
Visi tie dalykai dažnai yra vienas iš svarbesnių veiksnių, kuris pakelia ilguoju laikotarpiu kainas į netvarų lygį. Jeigu būtų daugiau statoma, tai ir kainų augimas nebūtų spartus. Šiemet, beje, vidutinės kainos didžiuosiuose miestuose yra didesnės apie dešimtadalį nei prieš metus. Tai jau nereikėjo nei tų priemonių, nei pensijų pinigų uždalintų, ir jau matome – ir sandorių skaičius auga, ir kainos didėja.
Ką galvojate apie tai?
A. Avulis: Taip. Iš tikrųjų, jeigu kalbėti apskritai apie tą sprendimą, koks geriausias būtų sprendimas, tai norėčiau pratęsti mintį, kad didžiausia problema šiai dienai – tai yra būtent biurokratija, kuri labai stabdo pasiūlą.
Jeigu būtų didesnė pasiūla, tai reiškia, kainos neaugtų 10 proc. per metus. Dabar kainos auga 10 proc., ir tai, aišku, į rinką vėl tada pakliūna spekuliantai, kurie rezervuoja būstą ir laukia dvejus metus, kol mes jį pastatysime.
Per dvejus metus būstas pabrangsta, ir jie tikisi 10 arba 20 proc. Įdėję tik 15 tūkst. eurų, po dvejų metų jis jau gali parduoti ir užsidirbti ne 15 tūkst., o 30 tūkst. eurų. Čia yra gana didelė problema, ir, norint sustabdyti tą kainų augimą, yra tik vienas kelias – didinti pasiūlą.
O didinti pasiūlą mes negalime, nes tiesiog skęstame biurokratijoje, ir politikai nelabai girdi to. Kai kalbame apie biurokratiją, jie sako: „Taip, taip, reikia mažinti“, bet iš tikrųjų ji nemažėja, o atvirkščiai – dar didėja. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad žemės nuomos sutartį mums reikėjo tik perrašyti, tik pakeisti du žodžius sutartyje – užtruko metus laiko.
Tai absoliučiai nesąmonė, absoliutus biurokratizmas, netgi pasityčiojimas, sakyčiau, kai reikia sutartyje pakeisti du žodžius. Turi užtrukti metus laiko, kad sutvarkytum tokį formalumą, ir tokių dalykų yra daug, ne vienas ir ne du – viskas tada išsitęsia labai ilgai.
Jeigu išsitęsia laike, tai reiškia, per tą laiką mes turime mokėti atlyginimus darbuotojams, mes turime mokėti už tą sklypą, į kurį jau investavome, palūkanas bankams. Viską reikia mokėti, ir viskas ant galo pakyla į tas aukštumas, kur dabar jau būsto kainos Lietuvoje. Jos praktiškai yra greta Skandinavijos ir Vakarų Europos būsto kainų, nors mūsų atlyginimai dar nepasiekė to lygio.
Sukčiai naujomis istorijomis apie antrąją pensijų pakopą jau žvejoja patiklius gyventojus – ieško landų prie banko sąskaitų, pasakomis bando įtikinti pasitraukti iš kaupimo sistemos. Kaip bankai bando apsaugoti?
N. Mačiulis: Aktyvumas ir kūrybingumas sukčių kiekvienais metais didėja, ir gyventojai praranda dešimtis milijonų eurų, tai yra tai, ką jau patys prisipažįsta, kreipiasi į policiją. Kartais gėdinasi, nepripažįsta, kad prarado pinigus.
Visų pirma reikia žinoti, kad asmeninių pinigų ir santaupų saugojimas yra ne policijos ar banko atsakomybė, o žmogaus asmeninė atsakomybė. Nepasiduoti sukčiams ir visuomet labai skeptiškai vertinti visus pasiūlymus greitai praturtėti be rizikos. „Čia turiu unikalų gerą pasiūlymą“ – saldžiakalbiai, ir tie, kurie skambina, ir tie, kurie, matome, dabar labai aktyvūs internetu, netgi su deep fake vaizdo reportažais matėme, kaip impersonuoja ir buvusius premjerus, ir prezidentą, kalba to žmogaus kalba, siūlo kažkokią naują revoliucinę investavimo platformą – čia beveik visuomet tai yra sukčiai.
Kai kažkas siūlo: „Štai čia investuokite be rizikos“, nesvarbu, kas tai rekomenduoja – ar aš, ar Arvydas, ar prezidentas – tai yra sukčiai, kurie bando prisidengti kitų žmonių vardu. Labai dažnai žmogus susivilioja: „Čia galima uždirbti per mėnesį 50 proc. grąžą“. Bando pervesti tuos pinigus toms sukčių platformom ir, aišku, visuomet praranda tuos pinigus.
Bankai dirba, šimtai žmonių dirba prie pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos, ir yra įvairiausi algoritmai, kur bandoma sustabdyti, kai matome, kad vyksta, pavyzdžiui, nestandartinis, labai didelis pavedimas į kažkokią keistą šalį, keistos paskirties. Kartais susisiekiame su klientu, paklausiame, ar tikrai jis supranta, ką daro, kartais jie susimąsto, ypač jeigu banko ekspertas pasako, kad tai gali būti sukčiavimo atvejai.
Bet būna tokių atvejų, kai jie užpyksta ir sako: „Čia nesikišk, čia mano pinigai, kodėl tu stebi, kur tie pinigai keliauja?“. Dažnai perveda tuos pinigus sukčiams, o paskui, jau po savaitės ar dviejų, kreipiasi su policijos pagalba. Kiekvieną kartą reikia atsiminti, kad visi tokie revoliuciniai pasiūlymai greitai praturtėti yra sukčiai, ir juos reikia ignoruoti, o jeigu neignoruoti, tada pranešti policijai.
Nekilnojamojo turto rinkoje taip pat matosi įvairių pasiūlymų, skelbimų, kurie iš tiesų yra apgaulės būdu viliojami. Ar jums teko su tuo susidurti ir ką jūs galvojate dėl tų sukčiavimo atvejų, kurių išradingumas didėja? Ką patartumėte žmonėms, kurie įsigyja?
A. Avulis: Reikėtų išsiugdyti kritinį įvertinimą, kritinį mąstymą, kad niekas jums telefonu neskambins ir nesiūlys labai gerų sandorių, nes tuos gerus sandorius visi daro patys.
Suprantate, kodėl kažkas turi jums pasiūlyti labai gerą pirkinį – parduoti, nusipirkti būstą ar dar kažką už labai žemą kainą? Tiesiog reikėtų visada užduoti tą klausimą: kodėl? Juk taip nebūna gyvenime, bet kažkaip suveikia, taip norisi, ima ir padaro žmonės.
N. Mačiulis: Taip, dar galėčiau paminėti populiariausius. Aišku, su būsto pardavimu gal sunkiau sukčiams įsisukti, bet su nuoma yra labai populiarios formos – įkelia skelbimą ne savo būsto nuomos, turi nuotraukas, gal pavogtas, paėmė iš kažkokių kitų portalų ir parašo kainą gerokai žemesnę negu rinkos, kad sukurtų susidomėjimo paklausą.
Paskambina pirkėjas, sako: „Oi, ne, jau išnuomavome ką tik čia“, paskui perskambina už valandos, sako: „Žiūrėkit, nuomininkas atsisakė, jeigu norite, bet aš čia turiu daug susidomėjusių, ateina pažiūrėti, tai darykite rezervaciją“, visokiausiais būdais sukuria skubėjimo skatinimą. „Skubėk, jeigu nori gauti čia pigiai. Aš tau rezervuosiu tą butą, bet tu turi padaryti man pavedimą“. Tai beveik garantuotai yra sukčių atvejai.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
