Gydymo įstaigos jau kurį laiką nepaliauja kartoti, kad lovos nėra problema ir jų galima atrasti, kiek reikia. Tačiau jokio tikslo nėra tą daryti, jei nebus kam pasirūpinti pacientais.
Situaciją plačiau vertinantys specialistai atkreipia dėmesį, kad kol nebus priimti nauji sprendimai dėl simptomų neturinčių medikų, su kritinėmis situacijomis, kai nebus kam gydyti pacientų, susidurti teks nuolatos.
Siūlo svarstyti izoliacijos tvarką
Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, kaip rodo kitų šalių patirtis, viena iš priemonių, kurią jau vėluojama diegti Lietuvoje, – atitinkamos saviizoliacijos taisyklės medikams.
„Tai jau yra taikoma kitose pasaulio šalyse, keičiama, kad tiek medikai, kurie tik turėjo kontaktą su kitu kolega, kuris gydė COVID-19 pacientą, tiek pats medikas, gydęs covidinį pacientą, kad jam tiek ilgai nereikėtų būti saviizoliacijoje ir kad jis negalėtų teikti sveikatos priežiūros paslaugų“, – sakė jis.
Anot jo, tokiu atveju visada turėsime personalo trūkumą.
„Kadangi medikų paruošimas užtrunka labai ilgai, reikia kuo greičiau peržiūrėti pirmiausia medikų ir gal atitinkamai kitų žmonių saviizoliacijos taisykles“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Veryga svarstytų, jei pritartų mokslininkai
Svarstymus leisti su COVID-19 pacientais dirbti besimptome infekcinės ligos forma sergantiems medikams yra komentavęs ir laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Jis tvirtino, kad būtų svarstoma tokia galimybė, tačiau tam turi pritarti mokslininkai.
„Tik tokiu atveju, jei mokslininkai labai aiškiai pasakys, kad nei pačiam specialistui dirbti, (...) nei pacientui nėra rizikos. Jei gausim tokią specialistų rekomendaciją, žinoma, kad svarstysim“, – yra sakęs A. Veryga.
Jis taip pat teigė, kad tokia galimybė būtų tik tiems medikams, kurie patys sutiktų tą daryti.
„Tai tik jų savanoriškumo atveju ir galėtų jie eiti į darbą. Bet kaip sakiau, nesam gavę tokių labai aiškių mokslininkų įvertinimų, rekomendacijų, ar jie galėtų, ar negalėtų dirbti, nes panašus klausimas yra suformuluotas ir dėl medikų, kurie yra jau persirgę, ar jie galėtų dirbi ir nesiizoliuoti, jei turėtų aukštos rizikos kontaktą“, – pridūrė jis.
Medikų atstovė: niuansų išlieka daug
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė taip pat sutiko, kad logikos tokiuose pasiūlymuose būtų.
„Manau, kad šiuo klausimu bus įvairių nuomonių medikų bendruomenėje, nes juk užsikrėtimas gali įvykti ir nuo besimptomio viruso nešiotojo. Kita vertus, jei galvojame, kad toks medikas galėtų dirbti, turime atkreipti dėmesį į apsaugos priemones ir jų sustiprinimą.
Tada jau paprastų kaukių ir pirštinių nepakaks. Žinant, kad buvo kontaktas ir gal tai besimptomis medikas, tada reikėtų aukštesnio lygio apsaugos. Tai visų pirma svarbu apsaugant pacientus“, – kalbėjo medikų atstovė.
Visgi kita situacija COVID-19 gydymui skirtuose skyriuose. Čia, pašnekovės manymu, tokia praktika tikrai būtų įmanoma, nes ir apsaugos lygis naudojamas aukšto lygio.
„Tačiau nepamirškime, kad yra ir necovidinių skyrių, kur ateina ir besimptomiai pacientai. Ir jei mes sakome, kad medikas gali dirbti toliau net ir sukontaktavęs su kolega, kuris, žinoma, kad yra COVID-19 infekuotas, tai kaip mes su šitais pacientais elgsimės? Nes darbai tikrai nenutrūksta, tad niuansų šioje vietoje yra nemažai“, – pažymėjo ji.
Sunku užtikrinti logistiką
Anot VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovės prof. Ligitos Jančorienės, šis klausimas tikrai nelengvas ir dėl to kaip tik neseniai turėta didelė diskusija ekspertų grupėje.
„Tai buvo pastebėta, kad tik labai išskirtinai ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, kaip buvo Italijoje pirmosios bangos metu, kai buvo didelė problema dėl hospitalinių lovų ir medikų, tai buvo toks sprendimas priimtas.
Bet Italija išsiskyrė dideliu medikų sergamumu. Taigi tai yra klausimas, į kurį nelengva atsakyti. Jei visas darbas apsiribotų tik su COVID-19 pacientu, prie kurio einama su pilna apsauga, nei pats medikas sudaro riziką pacientui, nei atvirkščiai. Bet juk yra ir ateinama į darbą, apsirengiama, yra ir poilsio patalpos ir čia jau užtikrinti visišką apsaugą nebūtų įmanoma“, – kalbėjo ji.
Jai antrindama LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja Estela Tamašauskienė pridūrė, kad jų ligoninėje taip pat buvo svarstomas toks klausimas.
Bet, kaip pabrėžė ji, idėjos kol kas atsisakyta, nes suprantama, kad tai organizuoti labai sudėtinga – reikia numatyti atskirus įėjimus ir t.t. Be to, gydytojos teigimu, šiuo metu gelbėja, kad yra sutrumpintas izoliacijos laikas lengva koronaviruso forma sergančių asmenų.
Užsikrėtęs nelygu sergantis
S. Čaplinskas kartu atkreipė dėmesį, kad iki šiol daroma viena esminė klaida kalbant apie COVID-19 infekciją.
„Jei žmogui yra nustatoma viruso RNR, tai reiškia, kad žmogus susidūrė su virusu, kad jis galimai infekuotas ir galimai išskiria virusą ir gali užkrėsti kitą žmogų. Galimai, bet nebūtinai.
Kai žmogus yra infekuotas ir neaišku, ar jam išsivystys klinikiniai reiškiniai, ar ne, tada reikia išsiaiškinti, kas yra sergantis žmogus. Mes sutapatinom užsikrėtusį ir sergantį žmogų.
Kiek šiandien Lietuvoje yra infekuotų ir kiek sergančių? Jei infekuoti yra įvardijami kaip sergantys, tai automatiškai žmonėms siunčiama neteisinga žinia“, – akcentavo pašnekovas.
LMS atstovė Ž. Gudlevičienė taip pat sutiko, kad dar trūksta tyrimų rezultatų, kurie išaiškintų, kas yra tas besimptomis, jis užkrečiamas ar ne, ir kas yra tas, kuriam PGR nustatome viruso daleles organizme, bet jis jau nebeužkrečiamas.
Stinga duomenų ir apie mirusiuosius
Jis pabrėžė, kad kalbant apie pandemijos valdymą taip pat trūksta išsamesnės visuomenei pateikiamos informacijos apie mirusiuosius nuo COVID-19.
Nors dabar jau statistikoje išskirta atskira eilutė apie mirusiuosius nuo koronaviruso ir tik užsikrėtusius juo, detalumo vis tiek nėra.
„Koks tikslus jų amžius, lėtinės ligos – to nežinome. Jei tai būtų aišku, tada gal ir atitinkamai matytume, ką žinome iš kitų šalių patirties, kad ypač reikia saugoti tam tikrą kategoriją žmonių, kurie yra didelės rizikos.
Medikai kuo toliau, tuo labiau žino, kaip gydyti komplikacijas, tačiau tokia informacija suteiktų daugiau žinių, kaip ir užbėgti kelią sunkioms komplikacijoms, tarp kurių yra ir mirtis“, – dėstė virusologas.
